Kas sieja ir kas skiria Senovės Graikijos ir Senovės Romos kultūras?

Senovės Romos ir Graikijos įnašas į šių laikų kultūrą nenuginčijamas. Graikai ir romėnai formavo Europos kultūrą, yra daugelio dabartinio mokslo, kultūros sričių ir krypčių pradininkai. Graikai sukūrė mąstymo būdą, vadinamą filosofija, taip pat dramą ir teatrą. Jų idėjomis remiasi šiuolaikiniai gamtos, tikslieji mokslai, istorija, medicina. Verta paminėti ir svarbią Antikos laikų religinę šventę – Olimpines žaidynes, kurios ir šiais laikais tampa didžiuliu įvykiu sporto pasaulyje. O štai romėnai mums paliko romėniškus skaitmenis, mėnesių pavadinimus, lotynišką abėcėlę. Lotynų kalba tapo mokslo, medicinos, Bažnyčios kalba. Netgi mūsų kasdienėje kalboje knibždėte knibžda lotyniškų posakių, kurie buvo vartojami jau romėnų laikais. Iš senovės Romos taip pat atkeliavo įvairūs architektūriniai motyvai: kupolai, stiklo langai, betonas, daugiabučiai namai.

III a. pr. Kr. žymi laikotarpį, kuomet pasireiškė itin stipri graikų kultūros įtaka romėnams. Roma pavergė Graikiją, tačiau šis užkariavimas tapo postūmiu plėtotis romėnų kūrybai, kurios skatintojai buvo būtent pavergtieji - graikai. Romėnai, susidūrę su jiems neregėtais kultūriniais dalykais, ėmė sekti graikų pavyzdžiu: mokėsi graikų kalbos, skaitė graikų rašytojų kūrinius, ėmė statydintis panašius į graikų namus, kopijavo iš Graikijos atsivežtas statulas, supanašėjo net šių tautų religijos. Atrodytų, kad romėnų kultūra tėra šlovingo graikų kultūrinio gyvenimo šešėlis ir jiems neprilygsta, nes nei architektūroj, nei skulptūroj , nei tapyboj, nei, pagaliau, filosofijos, mokslo ir literatūros srity romėnai nėra buvę didžiai originalūs, tebuvo įmantrūs graikų imitatoriai. Romėnai originalūs tuo, kad neigė originalumą[1]. Tačiau yra ir kita monetos pusė. Nereikia pamiršti, kad būtent romėnai plėsdami teritorijas paskleidė helenistinę kultūrą, jų dėka Europa paveldėjo ne tik Romos, bet ir Graikijos kultūrinio gyvenimo elementus.

Reikia suvokti, kad Romos įnašas šių dienų gyvenimui nėra mažesnis nei graikų. Romėnai stovi ne už graikų, o greta graikų[2],- teigia Antikos tyrinėtoja Dalia Dilytė. Būtent šios iškilios tyrinėtojos darbais (daugiausia kultūros istorijos knygomis: Senovės Graikijos kultūra ir Senovės Romos kultūra) remsiuosi siekdama išryškinti Senovės Graikijos ir Romos kultūras kaip savitus fenomenus, nepamiršdama paliudyti ir šių kultūrų bendrumo. O tai galima padaryti tik suvokus garikų ir romėnų kultūrų lygiavertiškumą viena kitos atžvilgiu. Todėl suprantama, kad nevengsiu akcentuoti romėnų kultūrinio skolinimosi iš graikų, nes būtent tai daugiausia kuria abiejų kultūrų bendrumą.

Pagrindiniai aspektai, kuriais remdamasi lyginsiu Romos ir Graikijos kultūras, bus religija, menas ir žmonių kasdienio gyvenimo ypatybės. Kiekviena iš šių sričių leidžia įžvelgti ir skirtumų, ir panašumų tarp romėnų ir graikų kultūrinio gyvenimo. Tokia sistema pasirodė parankesnė, nes atskiromis grupėmis išdėstyti skirtumai ir panašumai sugriautų visuminį vaizdą ir nuoseklumą. Be to, sudaryti aiškesnį vaizdą padės lyginamojo pobūdžio iliustracinė medžiaga.

Taigi svarbiausias uždavinys – atskleisti esminius dalykus, kurie vienija Romą ir Graikiją bei tai, kas šias kultūras skiria; įrodyti, kad šios kultūros yra autentiškos bei unikalios, nepaisant visų akivaizdžių jas siejančių bendrybių. Tokiu būdu, Senovės Roma ir Graikija atsiskleis kaip nemažai panašumų turinčios, tačiau kartu kaip daugelyje sričių išsiskiriančos, savitos Europos kultūros mokytojos.

[1] KARSAVINAS, Levas. Europos kultūros istorija. Vilnius, 1991, p. 54.

[2] Senovės Romos kultūra. Vilnius, 2012, p. 9.