Kuo skiriasi filosofinis klausimas nuo nefilosofinio?

Jei kalbama apie filosofinį klausimą, tai  normalu, kad iškyla tam tikrų klausimų. Štai, toks: O kas yra pati filosofija ir ko ji verta? Kaip manytų daugelis, tai daugiaprasmiškas dalykas. Kaip rašo K.Jaspersas, filosofija nėra pasiekusi visuotinai reikšmingų rezultatų, t.y. nieko tokio, ką būtų galima žinoti ir turėti. Šiai  filosofo minčiai gali pritarti daugelis, tačiau, kad ir kaip keista, mes dažnai esame linkę nors trumpam prisiliesti prie to, kas mums atrodo nepažįstama ir ne visai suvokiama. Kasdienis klausimas, remiantis filosofiniu mąstymu yra priklausomas nuo konkrečių gyvenimo taisyklių, todėl jis yra dažnai kintantis priklausomai nuo besikeičiančių aplinkybių. Tuo tarpu, filosofinis klausimas užduodamas tik tuo atveju, kai esi suradęs absoliučiai nuo nieko nepriklausomą tašką arba atramą anapus visų dalykų ir aplinkybių, todėl yra tvirtas ir nesuvaidintas. Taip pat, filosofinis ir kasdienis klausimas, ko gero, turi visai kitą pagrindą. Čia, pasak A.Šliogerio, atsiskleidžia nuolatinė ir vis atsinaujinanti filosofijos pastanga įveikti esamą, faktinę, arba kasdienę ir natūralią žmogaus būseną. Filosofija skatino žmogų peržengti savo faktiškumą ir siekti tobulybės. Žmogus esti nuolat kelyje siekdamas pažinti, todėl  gyvenimą galima vadinti kelione į tobulybę.  Esminį filosofijos klausimą  lemia jos glaudus ryšys su transcendencija (tuo, kas yra anapus už pažinimo arba už suvokiamo pasaulio ribų). Tikriausiai, būtent šiame fakte glūdi pagrindinis klausimas tarp filosofinio ir nefilosofinio, nes tai ne tas pats, kas paprastas žingsniavimas nuo vienų durų prie kitų durų.