V. Mačernio „vizijų“ simboliai gyvenimo prasmės ieškojimuose

Vytautas Mačernis – naujosios lietuvių poezijos pradininkas, vienas reikšmingiausių savo kartos poetų, pripažintas jauniausiu literatūros klasiku. Jis priklausė ateitininkų jaunųjų literatų kartai. Būdamas šios organizacijos nariu, V. Mačernis aktyviai dalyvavo Lietuvos valstybės kūrime ir visuomenės gyvenime. Be to, jis rašė vizijas, sonetus, trioletus, giesmes, trumpus aforistinius eilėraščius. Jo kūryba – didelių vertybių ir gyvenimo prasmės ieškančios, besikankinančios, abejojančios ir vėl nušvintančios sielos istorija. Jo poezija priklauso humanistinei filosofinei lietuvių literatūros tradicijai, todėl „Vizijos“ – ypatingi dvasios regėjimai, vaizdiniai, kurie išsiskleidžia žmogaus vaizduotėje. V. Mačernio „Vizijomis“ siekiama prisiliesti prie visuotinės ir savosios sielos. Tai mėginimas išsiaiškinti, kokia yra žmogaus egzistavimo prasmė ir siekis padėti žmonijai suvokti, kad beprasmybė gali egzistuoti tik tada, kai yra prasmė.

Skaitant Vytauto Mačernio „Vizijas“, galima atrasti ir išskirti esminius kūrybinius simbolius, kuriais poetas siekia parodyti, ko reikia žmogaus būčiai, kaip suvokti visa ko prasmę ir kodėl žmogus yra didžiausia paslaptis visatos slėpinių. Atsakymų į šiuos klausimus pats V. Mačernis ieškojo tame, kas lig šiol atrodo amžina: filosofijoje, literatūroje. Ieškojimo paslaptys įamžintos namų jausme bei žmogaus dvasinėse pastangose tobulėti ir pažinti. V. Mačernio „Vizijose“ gausu vaizdinių, kurie suvokiami kaip gyvenimo prasmės simboliai, padėję kovoti su jaučiama beprasmybe.