Gyvenimo prasmės paieškos grožinėje literatūroje

Nuo senų senovės žmonėms būdinga įprasminti kiekvieną savo žingsnį arba gyvenimo įvykį. Prasmės paieškų poreikis mums yra įgimtas, todėl kiekvienas mąstantis žmogus yra įsitikinęs, kad atėjo į pasaulį neatsitiktinai, bet dėl svarbios priežastės, kad įvykdytų savo tikrąją paskirtį. Ko gero paskirties paieškomis užsiimantis daugelio profesijų specialistai: filosofai, rašytojai, psichologai, nėra radę vieningo atsakymo. Paaiškėjo tik, kad gyvenimas, kuris pagrįstas vien tik materialiomis, žemiškomis vertybėmis, dėl valgymo ir miego - reiškia savo žmogiškosios prigimties atsisakymas - mąstyti, abejoti ir ieškoti. Filosofinėje literatūroje gyvenimas be prasmės prilyginamas gyvenimui - buvimui ar egzistavimui, galinčiam patenkinti tik gyvybinius žmogaus poreikius. Prie panašių išvadų priejo tokie poetai, kaip M.K.Sarbiejus ir J.Maironis.