Literatūros kūrinys – tai tam tikro laikmečio atspindys

Lietuvos tauta  turi ne vieną amžių siekiančią savo istoriją, kuri pasakoja apie protėvių žygdarbius, laimėjimus bei įveiktas negandas. Visi šie įvykiai ne vieną amžių formavo ir pačios tautos sampratą.  Bėgant laikui ji nuolat keitėsi ir transformavosi, o visi šie pasikeitimai buvo įamžinti Lietuvos raštijoje ir  literatūroje.  Iš pradžių tautą vienijo bendra teritorija ir kilmė, vėliau atsiradusi bendra kalba, o galiausiai ir susiformavęs tautos dvasios unikalumas.

Visų pirma, tautos samprata pasižymėjo bendros gyvenamosios teritorijos ir kilmės suvokimu. Jau renesanso laikais tapo aktualu visuomenėje ugdyti drąsias ir kilnias asmenybes , būsimus lyderius, kurie gintų ir aukštintų savo tautą. Labiausiai tokių asmenybių reikėjo XVI a. viduryje, kai LDK, norint išsaugoti savas teritorijas, teko  įsitraukti į Livonijos karą su tuometine Didžiąja Maskvos kunigaikštyste bei pasirašyti uniją su Lenkija, kuri iformino bendrą Abiejų Tautų Respubliką. Šie įvykiai palietė ir tuometinėje LDK gyvenusį garsų renesanso epochos poetą Joną Radvaną, kuris susiklosčiusę istorinę situaciją iliustravo savo kūrinyje „Radviliada“. Poetas kūrinyje ne tik aprašė Livonijos karą, bet ir sukūrė tėvynės gynėjo paveikslą, kurio pavyzdžiu tapo LDK didikas bei  kariuomenės vadas Mikalojus Radvila Rudasis. Būtent Radvilai Rudajam Livonijos kare teko ginti LDK žemes nuo Maskvos kariuomenės. Šiam herojui drąsos įkvėpė sapne išgirsti kunigaikščio Vytauto raginimai nugalėti ir be abejo garsusis  Radvilos skydas.