Literatūrologas Algimantas Tamošaitis yra pasakęs ,,Atsiremdami į klasiką mes daromės tiesūs, teisingi, mūsų mintis atranda tikrąsias vertybes ir per jas randame kelią į kitą žmogų“

Pasirinkau literatūros temą, pirmą potemę. Literatūrologas Algimantas Tamošaitis yra pasakęs  ,,Atsiremdami į klasiką mes daromės tiesūs, teisingi, mūsų mintis atranda tikrąsias vertybes ir per jas randame kelią į kitą žmogų“. Klasikinė literatūra tai per šimtus metų susiformavusių kultūrų palikimas, kuris išlieka aktualus ir šiomis dienomis. Mano nuomone klasikiniai kūriniai tai tie kūriniai, kurie niekada nesensta, yra skaitomi visada, ir kiekviena kartą juos skaitydama atrandu vis naujesnių dalykų, kurių nerado prieš tai skaičiusi karta. Neabejoju, kad klasika padeda suformuluoti literatūros skonį. Visa šiuolaikinė literatūra mokosi iš klasikos.  Žmonės dažnai siekia suvokti įvairiais savo gyvenimo vertybes. Vertybės – tai mus supančios aplinkos objektai ir reikšmės, kuriančios pozityvią naudą ar energiją. Kiekvienas žmogus begyvendamas stengiasi suprasti ir surasti tai, kas jam yra svarbu, o tai supratęs jis randa kelią į kitą žmogų. Vieniems tai gali būti brangūs automobiliai, kiti labiausiai vertina pinigus, mano nuomone didžiausios vertybės tai patriotiškumas ir atkaklumas.  Kaip jau minėjau kiekvienas mėgina atrasti tai, kas jam yra svarbiausia : vieni to ieško interneto platybėse ar televizoriuje, kiti visgi renkasi klasikinę literatūrą. Šiandien savo kalboje pagrįsiu literatūrologo Regimanto Tamošaičio mintį, kad klasikinės literatūros dėka mes daromės tiesūs, teisingi, atrandame tikrąsias vertybes ir kelią į kitą žmogų.

Visų pirma, klasikos kūriniuose iškeliamos svarbiausios valstybingumo vertybės: tai didybė ir meilė tautos praeičiai. Juk pagarba tėvynei yra labai didelė vertybė. Nors kyla klausimas, ar taip yra iš tiesų, juk dauguma žmonių nebevertina savo krašto, peikia jį, kaltina valdžią dėl blogo gyvenimo, patys nesusimąstydami, kad jie gali būti kalti dėl blogo gyvenimo. Jie nepagalvojo, kad buvo tokia asmenybė, kuri kovojo už tai, ką mes turime šiandien – užuot skundęsis, kaip čia negerai, jis stengėsi įkvėpti tautą savo ryžtu, patriotiškumu ir kūryba. Ši asmenybė nėra pamiršta ir dabar.