Asmenybės laisvės tema XX a literatūroje

Realisto, poeto bei prozininko – Vinco Mykolaičio – Putino sukurtam personažui Liudui Vasariui, asmenybės laisvę – idealo ir tikrovės santarvė. Išsivadavimas iš varžančių išorinio gyvenimo veiksnių, kurie nesutampa su vidinėmis nuostatomis. Psichologinis – intelektualinis romanas „Altorių šešėly“ sukėlė audringą visuomenės reakciją. Manyta, kad autorius per daug atvirai pavaizdavo kunigų kasdienybę. Kūrinio tema – Liudo Vasario gyvenimo kelionė, bandant suderinti kunigo profesiją ir poeto pašaukimą. Šių dviejų dalykų konfliktą iliustruoja vaikino žodžiai: „kaip kunigas, aš ne poetas, o kaip poetas, aš ne kunigas“. Dvasininko gyvensena, mąstysena, įpročiai, jam, meniškos sielos žmogui, yra svetimi. Šie išgyvenimai yra artimi ir pačio Vinco Mykolaičio – Putino asmenybei: rašytojas taip pat buvo kunigas, sunkiai derinęs pareigas su savo talentu. Protagonistui Liudui Vasariui tikrąjį pašaukimą atrasti ir išsivaduoti iš kasdienės rutinos padeda jam svarbios moterys: pirmojoje dalyje „Bandymų dienos“ Liucija skatina vaikino suvyriškėjimą, suteikia dar nepatirtus jausmus; antrojoje „Eina gyvenimas“ baronienė Rainakienė ragina jį domėtis menu, skaityti (Vasario dvasinė nelaisvė čia išreiškiama konstatuojant juodą kunigo sutaną ir baltą moterišką suknelę); Auksė paskutinėje dalyje „Išsivadavimas“ skatina kunigą atsisakyti profesijos. Romano pabaigoje veikėjas pagaliau pasijunta laisvas, atsisakęs dvasininko statuso ir pasirinkęs poeto kelią. Čia vėl išryškėja panašumas su romano autoriumi: jis taip pat metė kunigo darbą. Taigi, individo laisvė „Altorių šešėly“, tai išorinio i vidinio pasaulio harmonija, atsidėjimas veiklai, ugdančiai dvasią ir asmenybę – šiuo atveju, kūrybai.