Individo išgyvenimai kelyje į nepriklausomybę lietuvių literatūros kūriniuose

"Laisvė bei nepriklausomybė yra niekuo nepakeičiama vertybė, ji aukštesnė už gerovę." Šie XX a. lietuvių filosofo, logiko bei filosofijos istorijos tyrinėtojo Romano Plečkaičio žodžiai atskleidžia nenuginčijamą laisvės svarbą kiekvienai šaliai. Nepriklausomybė- viena didžiausių siekiamybių. Ji nuolat išmėginama. Lietuvių tauta visais laikais siekė būti savo krašto šeimininkė. Deja, mūsų šalis ne  kartą buvo draskoma įvairių okupacijų, priespaudų. Daugybę kartų Rusija, Vokietija ir kitos šalys po gabalėlį dalijosi mūsų protėvių numylėtas, gintas ir saugotas žemes. Tai paliko didėlį pedsaką mūsų istorijoje, kultūroje, literatūroje. Daugybė nekaltų žmonių mirčių, žiaurių susidorojimų, okupantų pastangų sunaikinti mūsų kultūra- tai kas kankino Lietuvą daugybę metų, Dėl šių nelaimių tautiečiai patyrė įvairių išgyvenimų, kurie atsispindi ir lietuvių literatūros kūriniuose.

                      Atgauti savo tautos laisvę žmogui padeda ryžtas bei pasiaukojimas dėl geresnės ateities. Domėdamasi Lietuvos istorija pastebėjau, jog XIX amžiaus pabaiga Lietuvai buvo išties sudėtingas laikotarpis. Šalyje vyravo carinė priespauda. Rusijos valdžia uždraudė spausdinti ir įsivežti lietuviškus leidinius senuoju raidynu, visą mūsų tautos spaudą į savo rankas perėmė caro administracija. Lyg to nebūtų maža, caro valdžia uždraudė ir parapines mokyklas, kuriose buvo auklėjami ir mokomi pradinių klasių mokiniai. Vietoje šių mokyklų buvo steigiamos valstybinės mokyklos, kuriose rusai mokytojai stengėsi nutautinti lietuvių jaunuomenę. Tik drąsių ir ryžtingų visuomenės veikėju dėka lietuviška kalba ir raštas neišnyko. Jie kūrė slaptąsias mokyklas, kuriose vaikai buvo mokomi kalbėti lietuviškai, rašyti, skaičiuoti. jeigu šių mokyklų nebūtų buvę, galbūt dabar mes jau kalbėtumėme svetima kalba. Stiprus ryžtas lietuvių inteligentijai taip pat padėjo organizuoti draudžiamos spaudos leidimą užsienyje. Vienas iš tautos atgimimo šauklių yra Romantizmo atstovas, poezijos pradininkas Jonas Mačiulis- Maironis.