Ko lietuvis ieško gamtoje? Pateikite savo nuomonę, pagrįsdami ją lietuvių literatūros pavyzdžiais

Lietuvis visad buvo labai glaudžiai susijęs su gamta, kadangi tik gamtoje galėjo atrasti ramybę, grožį, paguodą. Taip pat žmogui gamta padeda suprasti savo slapčiausias mintis, jas užrašyti ir išsakyti. Tokia aplinka apskritai išlaisvina kūrybines galias ir daro didelę įtaką žmogaus gyvenimui bei gyvenimo pilnatvės pasiekimui. Taigi, lietuvis gamtoje ieško paguodos, ramybės, grožio pajautos ir prieglobsčio. Tai, kad lietuvis gamtoje ieško būtent tokių dalykų, įrodysiu remdamasi literatūros pavyzdžiais.

Žmogus gamtoje ieško vidinės harmonijos bei darnos. Tik miške lietuvis jaučiasi savas ir ieško tam tikro prieglobsčio, kuriame jaustųsi saugiai. Apie tai poemoje „Ankykščių šilelis” rašė XIX a. Romantizmo epochos atstovas, Lietuvos poetas, Seinų vyskupas ir kalbininkas Antanas Baranauskas. „Anykščių šilelis“ buvo vienas svarbiausių Antano Baranausko kūrinių. Poemoje rašytojas pasakoja apie mišką, kuriame atsidūręs žmogus atsiranda gyvybės ir grožio kupiname pasaulyje. Šis daro žmogaus vidų harmoningesnį. Poema yra sudaryta iš dviejų dalių, kuriose atpasakojama miško istorija. Pirmojoje dalyje pasakojama apie kadaise žaliavusiame miške vyraujantį judrų gyvenimą, kurio vaizdus atkuria žmogaus atmintis. Visa, kas yra miške, Baranauskas vaizduoja kaip vienį: vaizdai, garsai, kvapai susipina ir susilieja. Toks vaizduotėje atkurtas grožio, gyvybės, darnos pasaulis jaučiamas lyg sakrali erdvė, kaip prarastasis rojus. O prarastasis rojus todėl, kad antrojoje dalyje nupasakojama visiškai kitokia miško dabartis. Tai dramatiškų lūžių paženklinta miško istorija. Per amžius miškas buvo lietuvio maitintojas, gynėjas ir ypatingos bei didelės reikšmės turintis lietuvio prieglobstis.