Laisvė anksčiau ir dabar – ta pati?

Kiekvienas žmogus žodį laisvė suvokia skirtingai, nes kiekviena asmenybė yra individuali, turinti savo vertybių sistemą. Visų pirma reikėtų išsiaiškinti, kas yra laisvė. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, laisvė – apribojimų, varžančių visuomeninį politinį gyvenimą bei visuomenės ar atskiro jos nario veikimą, nebuvimas, nepriklausomybė nuo kitų. Tačiau kiekvieno iš mūsų atsakymas į šį klausimas būtų skirtingas. Ir pati laisvė, žvelgiant iš skirtingų perspektyvų, gali būti matoma įvairiai. Galima kalbėti apie dvi pagrindines laisvės rūšis: asmeninę ir visuomeninę laisvę. Asmeninė laisvė – tai, kiek žmogus gali pats sau leisti, kokios yra jo nusistatytos normos bei principai, kuriais vadovaudamasis jis gyvena. Visuomeninė laisvė – kur kas platesnis diskusijų laukas, kuris vertinamas pagal visų žmonių nustatytas normas, nes skirtingų epochų visuomenių laisvės samprata skyrėsi. Aptarsiu, kaip laisvė buvo suvokiama įvairiais laikotarpiais ir įvertinsiu, ar ji skiriasi nuo dabartinio laisvės supratimo.

XIX amžiuje laisvės samprata buvo sutapatinama su tėvynės nepriklausomybe. 1861 m. Lenkijos ir Lietuvos miestuose kilo patriotinių manifestacijų banga. Manifestantai kėlė Nepriklausomos valstybės atgaivinimo šūkius. Įvyko kruvinų susidūrimų su carinės Rusijos kariuomene. 1861 m. prasidėjo politinės-religinės manifestacijos, raginančios atkurti ATR su 1772 m. sienomis. 1863 metais buvo surengtas sukilimas, bet dėl prasto ginklavimosi buvo numalšintas. Kaip to padarinys buvo patvirtinta „rusiškų pradų atkūrimo” programa, skelbusi, kad Šiaurės Vakarų kraštas – senosios rusų žemės, taigi uždrausta lietuviška spauda (1864).