Esė remiantis J. Marcinkevičiaus mintimis

„O, kaip lengva mylėti šūkiais, ir kaip stinga šiandien mūsų darbų — to paprasčiausio įrodymo, kad mylim‟ - J. Marcinkevičius.

Tokiomis J. Marcinkevičiaus mintimis pradedu šį darbą. Pasirinkau meilės temą, nes tai plati tema į kurią pažvelgsiu iš kelių prizmių. Tačiau tai nebus vien gražus pasakojimas. Noriu papasakoti apie kitą meilės pusę, skaudžią meilę, galbūt net galima tarti – šiuolaikinę. O šios J. Marcinkevičiaus mintys atskleis pagrindinę šio darbo mintį.

Pamačiusi šias eiles iškart pagalvojau apie šiandieninių jaunuolių draugystę. Jauni žmonės susižavi, draugauja, tačiau galima atkreipti dėmesį,kad kažko vis trūksta. O tai yra ko gero vienas iš paprasčiausių dalykų – savo žodžio laikymasis. Mes visi galime prižadėti vos ne kalnus nuversti, tačiau, kai kalba pasisuka apie to išpildymą dažnas pradeda ieškoti pasiteisinimų. Suprantama, kad pažadai pamalonina ausį, juos girdėti smagu, tačiau svarbu jausti ribą tarp pažado ir melo. Ir pats J. Marcinkevičius teigė, kad šūkiais mylėti lengva, tačiau begalo trūksta tų darbų, kad ir mažyčių. Daug maloniau ištiesų susitikti, o ne girdėti pažadus apie įspūdingas keliones. Tokių beprasmių pažadų dėka dingsta pasitikėjimas, o jis – santykių pagrindas.