Pastraipa apie meilę kraštui, remiantis Maironiu

Meilė savo kraštui ne tik visapusiškai puoselėja tėvynę, bet ir stiprina žmogų. Net ir senais laikais buvo žinoma, jog mylėti galima ne tik sielą ir jausmus turintį žmogų ar gyvį, bet ir savo kraštą. Savigynos instinktas išryškėdavo ne tik saugant save ir artimus nuo pavojaus, bet ir stengiantis išlaikyti tėvynę nuo blogybių. Žinoma, meilė savo kraštui atsiskleisdavo ne tik susirėmimų metu. Rūpintis savo ir aplinkinių gyvenviete buvo kiekvieno pareiga. Senovės Graikijos dramaturgas Euripidas sakė: „Didžiausia nelaimė – savosios tėvynės netekti.“