Lietuvių liaudies pasakos: prasmė ir aktualumas šiandien

        Šiandienos visuomenė ženkliai skiriasi nuo praeities kartų, ji gerokai nutolusi nuo kadaise labai puoselėtų tradicijų, papročių, protėvių pasaulėjautos. Žmogų keistis verčia gyvenimo tempas, aplinkybės. Kas buvo vertinama prieš šimtą metų, šiandien gali atrodyti niekniekis. Todėl šiandien labai svarbu kalbėti apie tai, kokios vertybės turėtų būti svarbiausios.

         Šioje kalboje pasamprotausiu, kuo pasakos vaikams naudingos ir svarbiausia – kokios kasdienės ir gilesnės išminties jos juos moko. Remsiuosi konkrečiais klasikinių pasakų vaikams pavyzdžiais ir savo, kaip skaitytojos, patirtimi.

       Pasakos – tai nedideli, pamokomo turinio epiniai kūriniai, nestokojantys stebukliškumo, todėl svarbiausi jų skaitytojai yra vaikai. Pasakos – vieni pirmųjų tekstų, su kuriais susipažįsta vaikai. Iš pradžių jas girdi skaitomas tėvų ar darželyje, vėliau, jau patys mintyse iš raidžių dėliodami skiemenis, o iš jų – žodžius, taip susiduria su pasakomis. Pasakos – iš pažiūros nesudėtingi tekstai, tačiau paprastoje savo kalboje pasaka talpina viso pasaulio išmintį, išaukština pamatines vertybes (gerumą, teisingumą) ir nuvertina tai, kas laikina (išorinį grožį). Pasakos vaikus patraukia savo neįprastumu, magiškumu, stebuklais, kartais kiek šiurpokais paveikiais vaizdais, todėl didina jų kūrybiškumą, fantaziją.

     Pirmoji pasaka, kurią norėčiau panagrinėti yra Hanso Kristiano Anderseno „Bjaurusis ančiukas“. Visiems žinomas šios pasakos moralas:  svarbiausia yra ne išorinis, bet vidinis grožis. Ir kad daug svarbiau būti geram, o ne gražiam. Galų gale – grožis kiekvienam suvokiamas skirtingai ir kiekvienas jį pasiekia savu laiku, kaip ir ančiukas virtęs į gulbę.  Šioje pasakoje   užkoduota dar daugiau dalykų, kuriuos prasminga suprasti vaikui. Visų pirma – tai pats bjaurusis ančiukas,kuris atstumtas  savo šeimos. Su tokiu veikėju gali tapatintis vieniši vaikai. Tokia pasaka suteikia vilties, kad tas vienišumas kada nors baigsis, kad sunkumai išsispręs. Toks mąstymas guodžia ir kai esi mažas, ir kai susiduri su daug didesniais suaugusiųjų rūpesčiais.