Ar garbė šiuolaikiniam žmogui yra vertybė?

Garbė, tai įvertinimas už patirtus žygdarbius ar paprasčiau tariant už atliktus kilnius darbus. Garbė įsivyravo kaip vertybe nuo viduramžių, kai riteriai buvo laikomi vienu iš iškiliausių  luomų. Tai parodė, kad individai suprato garbės svarbą ir ji buvo aktuali jau nuo vidurinių amžių. Taigi mąstant iškyla klausimas ar šiuolaikinėje visuomenėje šios sąvokos svarba yra pakitusi ar ne?

Visų pirma garbės sąvoka išliko svarbia visuomenės dalimi tik pakito veiksmai, už kuriuos ji yra suteikiama. Nenuostabu, kad kintantis visuomeninis gyvenimas turi įtakos ir mūsų pagrindinėms vertybėms, tokioms kaip meilė, pagarba kitam. Ne išimtis yra ir garbė, kurios sąvoka šiuolaikinėje visuomenėje yra supaprastėjusi, nes žvelgiant į praeities laikus galime pastebėti, kad dėl garbingo poelgio herojai paaukodavo net savo gyvybę. Tokį faktą paremtų ir Lietuvos literatūros klasikas, Vincas Krėvė, būtent šio autoriaus pagrindinis asmenybės bruožas buvo pagarba tėviškės žmonėms,  Lietuvos istorijai. Taigi nėra nuostabu, kad tokio tipo asmenybė sukūrė, Lietuvos praeitį primenančią ir parodančią vertybių svarbą, dramą „Skirgaila“. Šis kūrinys yra apie valdovą Skirgailą ir to meto politines, kultūrines bei religines problemas. Dramoje vyrauja epizodas parodantis garbingą, bet pražūtingą veikėjo Kelerio poelgį. Keleris netikėtai užklumptas  Onos Duonutės kambaryje, nenorėdamas pakenkti gerai Onos reputacijai, aukodamas savo gyvybę vardan kito žmogaus gerovės pasislepia karste, kuris Skirgailos įsakymu yra užkasamas. Tai parodo, kad dėl garbingo elgesio, o tiksliau dėl noro išsaugoti moters garbę, individas buvo pasiruošęs paaukoti netgi gyvybę. Galime daryti išvadą, kad viduriniais amžiais garbė buvo viena iš svarbiausių vertybių dėl kurios buvo ruošiamasi paaukoti gyvenimą.