Kodėl literatūroje individas konfliktuoja su sociumu? (V. Mykolaitis – Putinas, A. Škėma)

Visų laikų literatūroje individai vienaip ar kitaip priešinosi visuomenei. Toks pasipriešinimas ypač išryškėjo XX a. kūriniuose, dėl urbanizacijos, karų, ryšio su gimtuoju kraštu praradimo, taip pat priešinimasis yra savotiškai natūralus kiekvienam žmogui. Šis maištas atsispindi XX a. kūrėjų Vinco Mykolaičio – Putino ir Antano Škėmos kūryboje. Abu rašytojai savo kūriniuose aprašo itin sudėtingas asmenybes bei jų gyvenimą, taip pat atsako į klausimą: kodėl literatūroje individas konfliktuoja su sociumu?

Antano Škėmos kūrinio „Balta drobulė“ pagrindinis veikėjas Antanas Garšva konfliktuoja su visuomene, nes nenori tapti jos sistemos dalimi. Save vadindamas mašinos sraigtu, jis puikiai suvokia, jog jau yra įtrauktas į nesustabdomai dirbantį automatą, vadinamą gyvenimu. Pastarasis Garšvai atrodo beprasmis, lyg jo darbas – liftu kilti aukštyn ir leistis žemyn. Veikėjas mąsto, jog visuomenėje išnyksta asmenybės, lieka tik skaičiai, kurie niekam nieko nereiškia. Pats būdamas aštuoniasdešimt septintasis darbuotojas viešbutyje, jis nejaučia savo vertės, tobulėjimo ir džiaugsmo. Garšvos konfliktas su sociumu atsispindi jo mintyse: visuomenės jis labai nesmerkia, nes pats savo noru tapo tapo sistemos dalimi, bet ir nesijaučia jai artimas – atstumia mylimus žmones, galbūt net pats nesuvokia, kas yra meilė, nes nuo vaikystės jos nejautė. Garšvos konflikto su visuomene priežastimi galima būtų laikyti ir jo vidinius prieštaravimus. Veikėjas nesutaria pats su savimi, daro neapgalvotus sprendimus, savo noru renkasi kentėti, nežino, ko nori, o tokia asmenybė negali pilnavertiškai bendrauti su sociumu. Antano vidinis konfliktas trukdo jam sutarti su kitais žmonėmis, visuomenė virsta pavojinga ir šalta vieta, kurioje tikras tik skausmas. Taigi, Antanas Garšva konfliktuoja su sociumu, nes nenori tapti sistemos dalimi ir nesutaria su savo mintimis.