Kodėl žmogui svarbu abejoti?

Abejonė- tai būsena tarp tikėjimo ir netikėjimo, neapsisprendimas, galimų veiksmų persvarstymas. Abejojantis žmogus yra mąstantis žmogus. Jeigu žmogui nekyla klausimų apie gyvenimą, vertybes, valdžią tai atrodo, jog jam nerūpi kokiame pasaulyje jis gyvena, jam neidomu pasikeisti ar pakeisti ką nors. Dvejoti reiškia siekti pažinimo, apgalvoti savo veiksnius, aplinką, vertybes. Žmogus nuolat turi siekti geriausių tikslų ir išspausti iš saves maksimumą. Taigi, ka žmogaus sielos pasauliui atneša abejonės?

Abejojantis žmogus siekia pažinti, apsvarstyti visas įmanomas galimybes. Abejonės kyla iš neapsisprendimo, tad žmogus privalo mąstyti, rasti jam tinkančius sprendimo būdus. Abejodami išsikeliame sau svarbius klausimus, peržvelgiame visus aspektus, ir suvokiame ko trokštame, ko reikalauja mūsų protas ar siela. Abejonių tema dvasiniais reikalais puikiai analizuojama V.Mykolaičio- Putino psichologiniame romane „Altorių šešėly”. Pagrindinis veikėjas plėšosi tarp dviejų skirtingų pasaulių- meno ir dvasininkystės. Liudas Vasaris daug negalvojęs įstoja į kunigystę, tačiau veikiai susivokia, jog jo širdis linksta link poezijos- jis trokšta kurti. Vis dėlto dėl savo paties įsitikinimų, bei aplinkinių požiūrio mano, jog nėra verta poezijos iškeisti į kuniginkystę.