Kaip lietuvių prozoje atskleidžiama patarlė ,,Žmogus – savo likimo kalvis‘‘?

Gyvenimas yra dovana, kurią gavo kiekvienas žmogus, esantis šioje žemėje. Vieni sako, kad jis gražus, kiti, kad neteisingas. Pastariesiems reikėtų prisiminti, kad viena iš gyvenimo sudedamųjų dalių yra likimas, o jį nebūtina priimti tokį, koks yra. Kiekvienas turi teisę bandyti likimą keisti, nes jis yra mūsų ateitis, kurios, ko gero, visi norime gražios ir prasmingos. Todėl reikia suprasti, kad dėl jos verta kovoti, o tai pajėgūs daryti visi. Pasak lietuvių liaudies patarlės „kiekvienas žmogus yra savo likimo kalvis“, tik nuo jo priklauso, ar jis susitaiko su esama padėtimi, ar bando įvykius pakreipti kita linkme. Šiandien savo kalboje pristatysiu tris autorius, kurie kalba apie žmogaus likimą. Remsiuosi V. Mykolaičio–Putino romanu „Altorių šešėly, M. Katiliškio romanu „Miškais ateina ruduo“ ir A. Škėmos romanu „Balta drobulė“.

V. Mykolaičio – Putino romanas „Altorių šešėly“ – pirmasis lietuvių psichologinis intelektualinis romanas, kuriame nuosekliai gilinamasi į pagrindinio veikėjo mintis, išgyvenimus, jausmus, psichologiją. Sprendžiama labai daug psichologinių problemų: kunigystės, gyvenimo kelio ieškojimo, menininko asmenybės laisvės. Pastaroji bene pati svarbiausia. Vinco Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“ pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris aplinkybių priverstas mokėsi kunigų seminarijoje ir jam buvo numatytas dvasininko likimas, bet vedinas savo tikrojo pašaukimo jis iškeitė šventiko kelią į poeto duoną. Šis pavyzdys gali tik patvirtinti nuostatą, kad savo kelią žmogus pasirenka pagal savo charakterį, kelią tinkamą jam pačiam, o ne paskirtą kitų valia. Galiausiai, pažadintas savo gyvenimo kelio ir likimo ieškojimo, Liudas Vasaris nusprendžia kautis ir daryti tai, kas anot jo dabartinio statuso nėra labai priimtina – rašyti. Tačiau Vasaris žino, kad kova bus ilga ir dar daug kas gali pasikeisti, kol galutinai apsispręs, kuriuo gi keliu jam tęsto savo gyvenimą. Romaną sudaro trys dalys, kiekvienoje iš jų Liudas Vasaris pakyla į naują savęs pažinimo ir laisvėjimo etapą, sutinka vis kitą moterį, lemtingai darančią įtaką jo gyvenimui. Nuosekli, gerai apgalvota romano kompozicija, preciziškas pasakojimo stilius, taikli psichologinė savianalizė, ryškūs personažų charakteriai, intensyvus siužetas lėmė romano sėkmę.