Kaip suprantamas moteriškumas?

Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje vis sparčiau mažėja lyčių skirtumai, kartais sunku suvokti, kur yra tos ribos ir ką galima laikyti vyriškumu ar moteriškumu? Moterys, prisiimdamos vis daugiau vyriškų pareigų, tampa... kitokios. Bet iš tiesų jos nepasikeičia, tik paslepia savo prigimties išskirtinumą. O koks jis? Kas daro moteris tokias ypatingas?

Moteriškumas negali būti prilyginamas silpnumui. Daugelyje interneto tinklalapių straipsnių autoriai teigdami, kokia turi būti moteris, mini žodžius: jautri, rūpestinga, nuoširdi, švelni. Trumpai tariant – tokia, kuria reikia pasirūpinti ir kuriai vyras turi būti ta „siena“, už kurios galima pasislėpti siaučiant audroms. Taip mus spraudžia į rėmus tokie interneto tinklalapiai kaip „Delfi.lt“, „Panelė.lt“ ir kiti. Tačiau tai yra visiška netiesa. Save gerbianti moteris niekada neapsimes silpna vien tam, kad patrauktų dėmesį. Ji gali savimi pasirūpinti pati ir dažnai yra daug stipresnės valios ir charakterio nei vyrai. Nors vyrai yra laikomi stipriąja lytimi, tačiau, mano nuomone, būtent valia, charakteris ir ryžtas yra tikroji tvirtybė ir būtent šiais aspektais moterys lenkia vyrus. Nesupraskite manęs klaidingai – nesu feministė, tiesiog išgirdusi žodį „stiprus, valingas“ iškart jį susieju su savo aplinkos moterimis. Stiprios moters paveikslų galime rasti ir literatūroje.