Siekiai jauno žmogaus lietuvių literatūroje

Jaunystė – tai metas, kurio ilgisi seni, o jauni net negalvoja, kad ji vieną dieną baigsis. Jaunas žmogus gyvenime vadovaujasi ne protu, bet jausmais. Viską daro impulsyviai, nepagalvodamas apie galimas pasekmes. Reikia nepamiršti jaunuolių naivumo – tai viena iš didžiausių jaunystės problemų. Visgi būna ir tokių atvejų,kai jaunas žmogus subręsta daug greičiau nei kiti ir tokiu būdu geba įkvėpti daryti gerus dalykus. Dauguma lietuvių autorių savo kūriniuose dažnai gilinosi į jauno žmogaus pasaulį, jo siekius,tokie autoriai kaip Maironis ir Mariaus Katiliškis.

Pradėsiu nuo žymiausio Tautinio atgimimo atstovo – Jono Mačiulio – Maironio,jis gimė 1862 m. likus dviems metams iki spaudos draudimo laikotarpio. Paskutinius Maironio gyvenimo dešimtmečius apkartino nusivylimas: intrigos sutrukdė tapti vyskupu, jaunoji poetų karta išėjusi Maironio mokyklą, jo poeziją ėmė vertinti kritiškai ir vis labiau stengėsi nuo jos pabėgti. Svarbiausias jo literatūrinis palikimas – poezijos rinkinys „Pavasario balsai“ išspausdintas 1895 m. Daugelyje eilėraščių Maironis kalba apie poeto