Publicistinio stiliaus tekso analizė Leonida Donskis „Kieno kraujas raudonesnis?“

Pasirinktas tekstas – publicistinio stiliaus, nes autorius stengiasi ne tik išdėstyti faktus apie visuomenės aktualijas, bet taip pat nori įtikinti, atitinkamai paveikti skaitytoją. Leonidas Donskis tekste meistriškai derina intelektualines ir emocines kalbos priemones, dalykinę leksiką paįvairindamas semantinėmis figūromis. Autorius stengiasi sujaudinti, padaryti įspūdį, apeliuoti ne tik į skaitytojo protą, bet ir į širdį, vaizduotę. Dėl nuoseklumo, loginio minties plėtojimo, problemos analizavimo, atvirai išsakomos autoriaus nuomonės šį tekstą pagrįstai galima vadinti analitiniu probleminiu straipsniu. Tekste gvildenamos problemos iliustruojamos konkrečiais istoriniais ir literatūriniais pavyzdžiais. Straipsnyje aptariamos visuomenei aktualios moralės, kultūros temos. Dalyką, apie kurį kalbama tekste, bandoma vertinti visos visuomenės, o ne vieno asmens požiūriu.

Antraštė, įžanga ir visas teksto kūrimo būdas primena samprotaujamojo pobūdžio rašinį. Tiek straipsnio antraštėje, tiek įžangoje iškeliami probleminiai retoriniai klausimai, kurie leidžia skaitytojui suprasti, jog tekste bus samprotaujama apie konkrečias problemas bei jų poveikį žmogui. Tačiau pati antraštė „ Kieno kraujas raudonesnis? “ nepasako apie ką tiksliai bus kalbama tekste. Tik perskaičius visą tekstą galima suprasti, jog iš tiesų tai metafora, nusakanti mirties svarbos suvokimą. „ Skausmas yra mūsų kasdienybės dalis. Bet kai kada jis tampa greitai prabėgančiu epizodu, o kartais virsta mūsų pačių gyvenimo drama ir prašosi klausimo – kodėl? “. Štai tokiais žodžiais autorius pradeda savo straipsnį. Tokia trumpa ir abstrakčia įžanga autorius tarsi palengva pažindina skaitytoją su straipsnyje nagrinėjama problema. Analitinėje dalyje nagrinėdamas ir gilindamasis į problemą Leonidas Donskis pateikia daugybę konkrečių literatūrinių ir istorinių pavyzdžių. Minimi konkretūs asmenys, jų darbai, nagrinėjamas autorių požiūris į rūpimą problemą: „ Vytautas Kavolis savo studijose analizavo <...>.“, „<...> Voltaire‘as – vienas pirmųjų moderniojo pasaulio ir jo jautrumo formų pranašu. Jo filosofinėje apysakoje <...> “. Taip pat straipsnio autorius analitinėje dalyje pateikia nemažai istorinių faktų, pavyzdžiui, Mariupolio tragedija Ukrainoje, „Charlie Hebdo“ karikatūristų nužudymo istorija it teroro aktai Paryžiuje, masinės civilių žudynės Čečėnijoje, buvusios Jugoslavijos karas. Šie istoriniai faktai, konkrečios pavardės suteikia straipsniui svorio. Autorius, pateikęs konkrečių faktų ir pavyzdžių, juos išnagrinėjęs ir aptaręs, vėliau pamažu pereina prie subjektyvios savo nuomonės išsakymo. Tekste atsiranda