Oratorinio stiliaus norma ir pagrindiniai reikalavimai: glaustumas, aiškumas, gyvumas, taisyklingumas, tinkamumas, natūralumas ir kt.

Viena iš pagrindinių retorikos dalių- elokucija, šiuolaikiniais terminais kalbant, yra kalbos ir stiliaus kultūros mokslas. Kuo šis mokslas toks svarbus ir reikalingas ? Šio mokslo objektas yra viešųjų kalbų stiliaus normų bei juose vartojamų kalbos priemonių tyrinėjimas, kuris mums, kaip būsimiems valstybės tarnautojams, yra labai aktualus, kad kalba būtų taisyklinga, rišli, aiškiai suprantama ir trumpa.
Iškalbos stiliaus kultūra glaudžiai susijusi su kalbos kultūros ir lingvistinės stilistikos disciplinomis, taip pat, ji yra tapusi teksto stilistikos ir teksto lingvistikos tyrinėjimų objektu.
Su retorine elokucija daugiausiai bendrumų turi šiuolaikinė praktinė, norminamoji, lietuvių kalbos stilistika. Galime paminėti J.Pikčilingio ir K.Župerkos darbus, kuriuose ir mokoma kalbos vienetų stilistika, ugdomas stiliaus normų supratimas bei kt. Tačiau jų darbuose labai mažai dėmesio skiriama nemeniniams stiliams, o apie viešos kalbos stilistines ypatybes bei jų kalbos priemones beveik nekalbama. Tuo tarpu iškalbos stilistika visą savo dėmesį yra sutelkusi į oratorinį stilių, jo specifiką bei reikalavimus, bendrąją kultūrą ir normas.