Ar interpretacija – būtina muzikos egzistavimo sąlyga?

Apibendrinant galima vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar interpretacija yra būtina muzikos egzistavimui. Taip, tai yra neatsiejamas, neatskiriamas nuo muzikos kūrinio dalykas. Interpretacija yra kūrinio gyvybė, jo šiluma, emocija, svarbiausia mintis ir komunikacija su klausytoju. Negalime manyti, jog atliekame praeitų amžių kompozitorių muziką tiksliai taip, kaip „reikia“: mes galime žinoti tik būdingus to laikotarpio stiliaus bruožus, reikalavimus, tačiau, kaip iš tiesų reikia atlikti konkretų kūrinį, vienos tiesos nėra ir negali būti-čia ir prasideda interpretacija. Muzikos kūrinys yra gyvas tada, kai jis skamba, t.y. yra vienaip ar kitaip interpretuojamas. Jis yra neapčiuopiamas ir jo skambėjimas labai priklauso nuo interpretatoriaus-išgyvenimo, suvokimo, gilumo. Muzikos užfiksavimas popieriuje yra tik dalis to, kas yra muzikos kūrinys. Jo esmė yra tai, ko paliesti mes negalime, ką kiekvienas pajuntame ir suprantame savitai. Muzikos poveikį klausytojui sukuria įtikinama jo interpretacija. Negali būti dviejų identiškų kūrinio atlikimų-dėl to atsiranda vis naujos interpretacijos. O tai yra kelias muzikos kūriniui gyvuoti.