Muzikos istorija

Grigališkasis choralas – tai vienbalsis bažnytinis giedojimas (arba giesmė), lotynišku neeiliuotu tekstu, be pritarimo. Giesmės žodžiai ir muzika –neatskiriami, nes šie tekstai visada buvo giedami. Jis giedamas tarsi kalbant, o teksto frazės pabaiga kartu buvo ir muzikinės frazės pabaiga. Ji pasibaigdavo ilgesniu garsu ir atsikvėpimu. Grigališkojo choralo muzika buvo nevienoda. Todėl grigališkasis choralas skirstomas į tris tipus:

1) skiemeninis (silabinis) – kai giedant vienam žodžio skiemeniuitekdavo vienas muzikinis garsas;

2) grupinis (neuminis) – kai vienam skiemeniui tekdavo keli garsai (1−4 natos);

3) puošnusis (melizminis) – kai svarbiausi skiemenys ir žodžių pabaigos būdavo išpuoštos ilgomis puošniomis melizmomis (iš kelių ar keliolikos natų sudarytomis natų grupėmis).

Pirmoji natų užrašymo sistema. Notacija. Grigališkojo choralo muzikos užrašymui pradėta kurti užrašymo būdus – notaciją. Iš pradžių virš žodžių buvo rašomi ženkliukai, nurodantys melodijos kryptį ar vingį. Vėliau garsus pradėta žymėti ant ir tarp linijų (pradžioje buvo 4 linijos). XI a. atsirado neumų notacija. Neumos – tai vieną ar kelis garsus užrašantys

ženklai. Viena neuma skiriama vienam žodžio skiemeniui ištarti. Neumą gali sudaryti nuo vieno iki visos grupės garsų

Pasaulietinė muzika viduramžiais buvo siejama su riterių menu(atsirado XII a.). Riterių menas plito Prancūzijoje, o vėliau ir Vokietijoje. Riteriais tuo metu vadinti kilmingi, turtingi kariai. Jie dalyvaudavo karo žygiuose, rengdavo turnyrus ir kūrė poeziją bei dainas.Tokie dainas kuriantys ir atliekantys riteriai Prancūzijos pietuose buvo vadinami truverais, šiaurėje – trubadūrais, o Vokietijoje – minezingeriais. Jie dainuodavo dainas apie meilę ar apie didvyriškus žygius. Tačiau dainuodavo tik rūmuose, savo malonumui. Jas girdėdavo ir išmokdavo riteriams patarnaujantys ginklanešiai, tarnai, ir dainos išpopuliarėdavo. Dainas išplatino žemesnio luomo klajojantys muzikantai – menestreliai, žonglieriai, špylmanai. Trubadūrų, truverų, minezingerių dainos buvo ir vienbalsės, ir daugiabalsės.