Šeimos vertybės lietuvių literatūroje

Visuomenėje vykstantys pokyčiai daro įtaką šeimai, todėl pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje didėja dėmesys jai. Giminystės ryšiai yra visa ko pagrindas ir pati didžiausia vertybė. Teorijoje aptinkama nuomonė, kad kaip sena yra žmonija, taip sena yra ir šeima. Teigiama, kad ligi šiol žmonija nėra nieko geresnio sugalvojusi kaip šeima, nors ir vyksta ženklūs jos pokyčiai. Giminystės ryšiai nuo pat senovės vertinami ne tik gyvenime, bet ir lietuvių literatūroje. Tik kiekvienoje šeimoje jie yra skirtingai vertinamos. Vienur labiau vertinamas darna ir rūpestis, glaudūs santykiai tarp tėvų ir vaikų, o kitur akcentuojama pagarba gimdytojams. Šie skirtumai puikiai atsiskleidžia XIX - XX amžių atstovų kūriniuose: Šatrijos Raganos (Marijos Pečkauskaitės) apysakoje „Sename dvare“, Jurgio Savickio novelėje „Kova“ ir Juozo Apučio psichologinėje novelėje „Šunelis alksnio viršūnėje“.