Komizmas ir absurdas lietuvių literatūroje

Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, ką reiškia komizmas ir absurdas? Komizmas - tariamų vertybių estetinė išraiška; susidaro iš prieštaravimo tarp tokių reiškinių, kurių vienas žymi tam tikrą pozityvią vertę, o kitas ją menkina. Absurdas - beprasmybė, prieštaringas ar visai prasmės neturintis teiginys, reiškinys; nesąmonė, niekai. Tokius apbidūdinimus galima rasti internete, o štai lietuvių literatūros tyrinėtojas Algis Kalėda yra sakęs, jog „Komizmas – gyvenimo reiškinys, sukeliantis juoką. O juk juokas – tai komizmo pagrindas. Juokiasi tik žmonės. Kitaip pasakius, juokas tvirtai įaugęs į žmogaus natūrą bei kultūrą. Juokas visados reiškia savo pranašumo jautimą“. Norint dar geriau suvokti šias dvi sąvokas, vertėtų atsigręžti į lietuvių literatūrą. Vieni žymiausių rašytojų – Balys Sruoga, Jurgis Savickis ir Marius Ivaškevičius tikriausiai gerai žinojo posakį „juokas pro ašaras“, nes būtent taip geriausiai būtų galima apibūdinti jų kūrybą.