Žmonių visuomenėje atsiranda nereikalingų. Ar pritariate šiai minčiai? Atsakymą pagrįskite remdamiesi lietuvių rašytojų kūriniais

Helena Keler yra sakiusi: „Didžiausia proto dovana – tolerancija“.Deja, bet gyvenimo pavyzdžiai rodo, kad tokia dovana yra apdovanotas ne kiekvienas žmogus. Nepakantumas kitokiam paverčia atstumtąjį nereikalingu visuomenei asmeniu. Aš pritariu minčiai, jog pasaulyje nuolatos atsiranda nereikalingų žmonių. Norime to ar ne, bet tai vyksta nuolatos ir vargu ar įmanoma tai sustabdyti. Lietuvių litratūroje taip pat galima rasti kūrinių apie nereikalingus visuomenei žmonius. Apie tai rašė Jonas Biliūnas, Jurgis Savickis ir Juozas Aputis. Remadamiesi šių rašytojų kūryba norėčiau pagrįsti teiginį, jog žmonių visuomenėje visuomet atsiranda nereikalingų.

Vienas pirmųjų rašytojų pradėjusių kurti minėta tema buvo Jonas Biliūnas. Galbūt tam įtakos turėjo jo pačio gyvenimo aplinkybės. Nepaklusęs tėvų valiai tapti kunigu pasirinko rašytojo profesionalo kelią, dėl to buvo pasmerktas šeimos. Jam teko patirti, kas yra skurdas ir nuolatinis nepriteklius, susirgo džiova ir mirė būdamas tik 28 metų. Biliūnas aktyviai palaikė Lietuvoje vykstantį pasipriešinimą carizmui. Jo kūryboje didelis dėmesys skiriamas veikėjo vidiniams konfliktams, siekiama atskleisti žmogaus sielos tyrumą ir vaizduoti savo gyvenimo metą. Todėl, Jonas Biliūnas vadinamas realizmo srovės atstovu. Žemesnėse klasėse skaitytos novelės „Kliudžiau“ ir „Brisiaus galas“ iš tiesų sujaudina vaikų širdis.