Hamletiškos asmenybės lietuvių literatūroje

,,Būt ar nebūt“ – bene įsimintiniausia Renesanso dramaturgo Viljamo Šekspyro tragedijos ,,Hamletas“ frazė. Ji apibendrintai nurodo vidines veikėjo kančias, abejones, pastangas rasti teisingiausią sprendimą. Hamletas nėra vienintelis toks veikėjas – hamletiškų asmenybių, nuolat analizuojančių savo siekius ir besirenkančių veikimo galimybes, literatūroje radosi ir vėlesniais laikais. Lietuvių neoromantizmo atstovas Vincas Krėvė dramoje ,,Skirgaila“ sukūrė du veikėjus, aplinkybių verčiamus rinktis, patiriančius dvasinę kančią, bet skirtingai sprendžiančius savo dilemas. Kito modernisto Vinco Mykolaičio-Putino romano ,,Altorių šešėly“ pagrindinis veikėjas taip pat privalo priimti sprendimą be kompromisų. Abiejų autorių personažai įtemptai svarstydami ir neatšaukiamai apsispręsdami atskleidžia tiek savo hamletišką – tikrumo siekiančią – prigimtį, tiek hamletiškus – vertybėmis pagrįstus – veikimo principus.