Žmogaus laikysena antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpiu

Šiandien žmonės gyvena nebijodami dėl savo gyvybių. Jiems atrodo, kad nieko blogo negali nutikti ir niekada nenutiks. Tarsi jie būtų apsaugoti nuo visų nelaimių kažkokiu stebuklingu apsauginiu skydu. Taip, pasauliniai karai yra tik istorijos dalis šiuolaikiniam žmogui. Tačiau reiktų prisiminti, kad tokie dalykai kaip kairai nutinka netikėtai. Ir niekas negali žinoti, kada gali prasidėti naujas Trečiasis pasaulinis karas. Tad, kaip sakoma patarlėje „reikia tikėtis geriausio, tačiau būti pasiruošusiam ir blogiausiam“. Ši liaudies laikų sukurta patarlė pasako gryną tiesą. Mat visada žmogus turi būti viskam pasirenges. Tad ir šiandieninis žmogus turi nepamiršti, kad visada gali kažkas nutikti. Gali prasidėti netikėtas karas, ar kažkokia krizė. Tokių dalykų suplanuoti neišeina, tačiau ir pamiršti nederėtų. Tad, kokia gi žmogaus laikysena buvo tais baisiais antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpiais? Kokie buvo jų išgyvenimai ir kuriama kūryba? Taigi šiandien, savo viešąjame lietuvių kalbos kalėjime ketinu atskleisti tai, kaip žmogus laikėsi antrojo pasaulinio karo ir pokario laiko tarpu. Atskleisiu jo jausmus, išgyvenimus, patirtus tokiais sunkiais gyvenimo momentais. Savo mintis ir nuomonę pagrysiu konkrečiais antrojo pasaulinio karo ir pokario laiko tarpu gyvenusiais ir kūrusiais rašytojais ir poetais.