12 H.Emersono darbo našumo principų šiuolaikinėje organizacijoje

Žymus amerikiečių ekonomistas H.Emersonas dar XX amžiaus pradžioje suformulavo ir išdėstė požiūrių sistemą į gamybos racionalizavimą, kaip priemonę prieš bet kokį išteklių švaistymą, neekonomišką jų panaudojimą. Visi jo suformuluoti principai iki pat šių dienų išliko aktualūs, ypač organizuojant gamybinių įmonių veiklą.

Šių principų esmė:

1. Racionaliai organizuoti veiklą galima tik teisingai pasirinkus idealus ir preciziškai suformulavus tikslus. Neįvykdžius šio reikalavimo (principo), bet kokia organizacinė veikla netenka prasmės, nes ji, kaip taisyklė, būna chaotiška ir gali turėti ne tik teigiamas, bet ir neigiamas pasekmes.
2. Organizacijoje priimami sprendimai turi būti pagrįsti, optimalūs. Reikia drąsiai diegti naujoves, atsisakyti įsisenėjusių stereotipų.
3. Našus darbas įmanomas tik naudojant gerus, techniškai tobulus įrengimus. Antra vertus, tokių įrengimų įsigijimas – gana brangus reikalas, todėl juos būtina optimaliai naudoti, darbą organizuoti taip, kad įrengimai neprastovėtų, kad jie nespėtų moraliai susidėvėti, pasenti jų visiškai nesunaudojus.
4. Visose veiklos sferose būtina diegti naujausius pasiekimus, naujausias žinias. Vadovai privalo sekti naujienas, naudotis įvairiausiais informacijos šaltiniais – knygomis, žurnalais, kitų organizacijų patyrimu, kompetentingų specialistų konsultacijomis. Viską, kas naudinga, įgyvendinti savo įmonėse.
5. Darbo drausmė – sudėtinė, organiška bet kokios veiklos dalis. Jei kiekvienas organizacijos narys bus drausmingas, tvarkingas, joje vyraus gera vidinė nuotaika, bus geri rezultatai. Ten, kur drausmė prasta, net ir turint gerus įrengimus, geras technologijas aukštų pasiekimų neįmanoma pasiekti.
6. Kiekvienas darbuotojas turi tiksliai žinoti savo pareigas, jų atlikimo būdus. Dėl to būtina sudaryti standartines instrukcijas, pasiekti, kad visi jas įsisavintų ir dirbtų pagal jose išdėstytus reikalavimus.
7. Darbą būtina normuoti. Normos turi būti racionalios – nei didelės, nei mažos. Racionalus intensyvumas – efektyvumo pagrindas.
8. Darbuotojas tik tada dirbs gerai, kuomet darbo turinys atliks jo kvalifikaciją, sugebėjimus, polinkius ir pan. Šiuo požiūriu labai svarbu teisingai parinkti žmones į tam tikras darbo vietas, sudaryti sąlygas tobulintis, kelti kvalifikaciją, pereiti iš vienos darbo vietos į kitą.
9. Darbas turi būti saugus. Nesaugiai besijaučiantys darbuotojai niekada nepasieks gerų rezultatų. Todėl administracija privalo rūpintis darbo sauga, lygiai kaip ji rūpinasi įrengimų priežiūra, remontu ar kitais reikalais.
10. Atlyginimas už darbą privalo atitikti jo sudėtingumą ir bendrą apmokėjimo lygį. Jei tai nebus sutvarkyta, atsiras darbuotojų nepasitenkinimas, galimi socialiniai bruzdėjimai, o tai, suprantama, turės neigiamos įtakos darbo našumui.
11. Veiklos rezultatai turi būti pastoviai, tiksliai, pilnai ir patikimai apskaitomi ir įvertinami. Nesant apskaitai arba jei ji netiksli, ne tik nežinosime, ką esame pasiekę, bet ir negalėsime planuoti ateities.
12. Darbą reikia nuolat dispečerizuoti (kontroliuoti ir koordinuoti). Kontrolė sudaro galimybes sekti gamybos proceso vyksmą ir išvengti neigiamų pasekmių, nes nuolat turint informaciją nėra sudėtinga pastebėti galimus nukrypimus.

Norint atskleisti H.Emersono sufomuluotų principų svarbą, reikia remtis konkrečios organizacijos ar įmonės vidaus struktūra. Siekdama konfidencialumo, pasirinktą įmonę vadinsiu tiesiog įmone „X“.

Trumpas pasirinktos įmonės aprašymas: įmonė „X“ teikia krovinių gabenimo ir logistikos paslaugas. Kartu su kitomis grupės įmonėmis teikia paslaugas visose Baltijos šalyse. Įmonė įsteigta 1996 metais. Nuo 1998 metų yra pasaulinės vežėjų oro transportu organizacijos WACO (World Air Cargo Organization) narė ir bendradarbiauja su daugiau kaip 50-čia partnerių įvairiose pasaulio šalyse. Šiuo metu įmonėje dirba 22 darbuotojai.

Mano darbo tikslas: apžveglti visus 12 H.Emersono darbo našumo principų, aptarti bei įvertinti, kaip jie yra įgyvendinami konkrečioje įmonėje, apmąstyti, kas galėtų būti keičiama arba tobulinama bei suformuluoti atitinkamas išvadas.