Kaip žmogus tampa asmenybe?

Būti asmenybe – reiškia būti individualiu žmogumi, gebančiu nesutrikti tam tikroje situacijoje, gebančiu analizuoti pasaulio būties dalykus ir turėti tikslą gyvenime. Pasakymas, kad asmenybe tampama, kai žmogus tik išvysta šį pasaulį, yra klaidingas, nes vien to negana, turi mokėti pateikti savo unikalumą ir neleisti, kad aplinka būtų trukdis vystytis asmenybei. Bet kaip visgi žmogus tampa asmenybe?

Kovojimas už savo idealus ir siekius augina harmonijos prisodrintą sielą. Harmoninga siela yra tada, kai tavo viduje žydi medis, ant kurio šakų auga meilė, kilnumas ir žingeidumas. Jau XIV – XVIamžiuje, Renesanso epochoje buvo atskleistas žmogaus vidinis ir išorinis grožis, žmogui suteikta laisvė, neberibojami asmens norai ir atskleistas gyvenimo būdas. Nors viduramžiais ir buvo laikomąsi griežtų visuomenės normų, žmogus buvo suvaržytas ir verčiamas paklusti gyvenimo tiesoms. O Renesanso epocha buvo tarsi išsivadavimo šviesa, kuri deklaravo būtent žmogaus turtingą vidų ir harmoninga gyvenimą, kuriame meilė ir kilnumas būtų patys svarbiausi. Vienas garsiausių pasaulio dramaturgų Viljamas Šekspyras savo kūryboje svarsto visiems opias žmogaus laisvės, meilės ir atsakomybės, valdžios ir dorovės problemas. Vieną žymiausių savo dramų ,,Hamletą“ jis sukūrė brandžiuoju kūrybos laikotarpiu. Kūrinys puikiai atspindi asmenybės savoką, todėl, kad Hamletas, atrado save tik kovodamas už tai, kas jam brangu, nugrimzdęs į begalinius apmąstymus, jis sugebėjo atrasti atsakymus, slegiačius ir neduodančius ramybės jam.