Kaip keičiasi jauno žmogaus kalba, kai jis stengiasi pritapti prie bendraamžių? Savo įžvalgas pagrįskite pateikdami konkrečių pavyzdžių

Anot NEC (nacionalinio egzaminų centro) praėjusių metų lietuvių kalbos valstybinio egzamino neišlaikė 12% abiturientų. Skaičius yra pakankamai didelis, kad galėtume daryti išvadas, kad jaunimo raštingumas prastėja. Žinoma, galima kaltinti informacines technologijas, nenorą skaityti knygas, tačiau tam įtakojantys veiksniai yra būtent netaisyklingas bendravimas su bendraamžiais draugais, kurie siekia išsiskirti iš draugų, naudojantys šnekamojoje kalboje nelietuviškus, dažnus žodžių trumpinius. Kaip pavyzdžiui: (.............) Tam kad kalbėtume taisyklingai reikia noro ir motyvacijos, o tuo gali pasižymėti ne kiekvienas.

Apsaugoti mūsų kalbą nuo išnykimo įmanoma, tačiau kiekvienas turi prisidėti prie jos puoselėjimo. Turime rasti kompromisą tarp to, ko norime ir ko iš tiesų reikia. Galų gale, kiekvienas turime jausti atsakomybę ir pareigą savo tėvynei, o tai galima padaryti tik išlaikydami ir saugodami savo kalbą. Tik visa tai supratus, gimta kalba galėsime džiaugtis dar ilgai, negalvojant apie blogiausią. Bendraamžių paauglių grupė, kaip socializacijos veiksnys, yra ypač reikšmingas paauglystėje. Šiame amžiaus tarpsnyje svarbiausias socialinis veiksnys, įtakojantys paauglio asmenybės formavimuisi, yra pritapimas prie bendraamžių. Kadangi paauglystė yra savirealizavimo laikotarpis, neretai jaunimas nori daug ką išbandyti, nori jaustis saugūs, turėti daug draugų. Todėl pasirenkamos, kartais ir netinkamos, įvairios jaunų žmonių grupuotės, elgiamės ne taip, kaip mokė tėvai ar kokias moralines normas jie įdiegė. Dažniausiai norint pritapti prie vienmečių draugų, tenka įsisavinti ir vartoti jų kalbą, kalbėti taip, kaip jie kalba – vartojamas žargonas, skoliniai iš kitų kalbų, išdarkoma gimtoji kalba savo susikurtais žodeliais ar trumpiniais.