Michelio Houellebecqo „Elementariosios dalelės“ recenzija

MichelisHouellebecqas gimė 1958 metais, Prancūzijoje. Tai vienas žinomiausių XXI amžiaus prancūzų rašytojų, taikliai perteikiantis kartos problemas. Houellebecqo romanai, kurie yra išversti į daugiau nei trisdešimt kalbų, kritikų vertinami kaip vulgarūs, šlykštūs, nešvankūs, pilni pornografijos (be kitų knygų, jis išleido 5-is romanus, „Elementariosios dalelės“ yra antroji Houellebecqo knyga, išleista 1998 m.). Tačiau sunku būtų paneigti, kad šiuolaikinis Vakarų pasaulis nėra to kupinas. Šio rašytojo knygos vertinamos prieštaringai, tačiau abejingų nepalieka – skaitytojai arba susižavi, arba jas aršiai kritikuoja. Kad ir kokie būtų prieštaringi vertinimai, panašu, kad MichelisHouellebecqas literatūros tėkmėje yra svarbus – 2002 metais jam buvo skirta „Impac“ premija.

Vienas svarbiausių įvykių MichelioHouellebecqo gyvenime – tėvai atsisakė jį auginti, todėl nuo vaikystės jis gyveno su savo močiutėmis. Tokia pati situacija ištinka ir knygos „Elementariosios dalelės“ pagrindinius veikėjus – įbrolius Mišelį ir Briuno. Beje, motina savo vaiko atsisakė ne dėl, pavyzdžiui, blogų gyvenimo sąlygų, bet dėl tos idealizuojamos laisvės (tai įvyksta ir rašytojo gyvenime, ir knygoje). Abu veikėjai yra paveikti tokio motinos poelgio. Ištrauka iš knygos, kaip gali paveikti artimo bendravimo, kontakto su motina nebuvimas:

Nors pagrindiniai seksualinio elgesio bruožai yra įgimti, pirmųjų gyvenimo metų įvykiai labai svarbūs jo pradžiai, ypač paukščių ir žinduolių. Ankstyvasis lytėjimo tarp tos pačios rūšies atstovų pojūtis atrodo lemiamas tokiems gyvūnams kaip šunys, katės, žiurkės, jūrų kiaulytės ir rezus makakos (Macacamulatta). Žiurkių patinams kontakto su motina nebuvimas vaikystėje vėliau sukelia labai sunkių lytinio elgesio sutrikimų, tiksliau sutrikdo domėjimąsi kita lytimi. Net jei nuo to būtų priklausiusi Mišelio gyvybė, jis vis tiek nebūtų įstengęs pabučiuoti Anabelės.