Susvetimėjimas šiandieniniame pasaulyje - didžiausia žmonijos nelaimė?

Susvetimėjimą galima tapatinti su abejingumu kitiems, apatišku elgesiu, egoizmu, atsiribojimu nuo artimųjų ir visuomenės. Ši problema labai išryškėjo XX a. Paradoksalu tai, kad atsiradus daugiau priemonių, kaip galima susisiekti, pabendrauti su žmogumi, visi tapo tolimesni vieni kitiems, užsidarę savyje su savo problemomis. Tai tik įrodo, kad net žengdami koja kojon su šiuolaikinėmis technologijomis, vis tiek neišvengsime susivetimėjimo bei vienišumo. Taigi galima teigti jog, susvetimėjimas yra viena iš opiausių problemų šiuolaikiniame pasaulyje. Žmonės, nesirūpindami savo artimaisiais, gali juos įžeisti, dar labiau kompilikuoti jų visidę buseną. Tokia situacija atsiskleidžia Franco Kafkos novelėje "Metamorfozė". Pagrindinis kūrinio veikėlas Gregoras Zamza, sunkai dirbdamas, išlaiko visą Zamzų šeimą. Tačiau vieną rytą pabudęs jis pasijunta lyg esąs nesavame kūne. Kiek pajudėjęs jis supranta, kad yra vabalas. Tokį Gregoro pasikeitimą pastebėję šeimos nariai išsigasta ir bijo jo. Jaunesnioji sesuo dar bando jam padėti, tačiau jos kantrybė greitai baigiasi. Gregoras Zamza, kuris kadaise buvo šeimos išlaikytojas, dabar yra uždaromas pustusčiame kambaryje ir yra privestas slėptis nuo žmonių. Be abejo šis įvykis labai pakeičia Gregorą. Juk jis praranda ne tik savo kūną, bet ir savo artimuosius. Nors jo šeima gyvena visai šalia, vos kitame kambaryje, Zamza jaučiasi vienišas, lyg būtų ištremtas į pasaulio kraštą. Valgis - tai vienintelė malonė, kurią jis gauna iš savo šeimos. O juk jis viską suprata bei jaučia, jo pakitęs kūnas, bet ne siela. Žinojimas, kad esi vabalas ir nieko negali daryti žudo Gregorą, o jo apatiška šeima tik dar labiau liūdina jį ir komplikuoja esamą padėtį. Būdamas vienišas ir atskirtas Zamza tampa ligotas ir greitai miršta vienatvėje. Taigi, Gregorui patekus į siaubingą padėtį, jo šeima nepalaiko, jo gėdijasi, taip tik dar labiau liūdindami buvusį savo šeimos išlaikytoją.