Antanas Škėma “Nakties tyla” interpretacija

„Nakties tyla“ priklauso epikai ir mes tai suprantame iš keleto svarbiausių jos bruožų. Novelėje akivaizdi veikėjų ir pasakotojo situacija, jaučiamas pasakotojo (susitapatinusio su Nakties Tylos personažu) požiūris į pasaulį, veikėjus, jau vien pasakotojo buvimas – aiški nuoroda į epiką. Taip pat kuriama įsivaizduoto pasaulio tikroviška iliuzija (pasirodančios vėlės, prakalbusi Nakties tyla, blogio kaip žmogaus vaizdavimas). Taigi, tai tikrai epinis kūrinys. Na, o „Nakties tylos“ žanras – novelė. Novelei būdingas glaustas veiksmas, taip ir „Nakties tyloje“ nedaug veiksmo, veikėjui jis jaučiamas per nakties įvykių už lango įsiklausymą bei regėjimą. Taip pat novelė pasižymi dinamiška veiksmų eiga, nedidele apimtimi, lakonišku pasakojimu, taip ir šiame kūrinyje viskas vyksta gana greitai, sklandžiai pereinama nuo vieno vaizdo prie kito, per daug neišsiplėtojama. Ir paskutinis, vienas labiausiai padedančių atskirti novelę iš kitų žanrų bruožas – ryški pradžia bei pabaiga, aiškios jų ribos. Tiesa, kitas kompozicinių dalių ribas šiame kūrinyje yra ganėtinai sunku atskirti. Prologo nėra, kūrinys pradedamas ekspozicija, kurioje susipažįstame su veikėjo situacija: „Tu pramerki akis, gal todėl, kad tau suskausta širdį. Staiga šviečiančią naktį pabundi ir kartoji: „kaip tylu...“...“. Veiksmo užuomazgai priskirčiau vaikštantį mirusį kareivį, kuris ieško savo namo: „Ten, anapus lango, vaikšto miręs kareivis. Jo plačiai pravertos akys – aklos, jas išdegino liepsnovaidis.