Miušelio Biuterio romano “Permaina” interpretacija “Naujojo romano” estetikos kontekste

XX a. šeštajame dešimtmetyje Prancūzijoje, kaip atsvara tradiciniam romanui, atsiranda naujasis romanas, dar kitaip vadinamas antiromanu ar aliteratūra. Nauja literatūros forma susiformuoja šaltojo karo metais, Prancūzijos visuomenę apėmus pesimizmui dėlžlungančių vilčių įvesti įvesti radikalias permainas. Be to, kaip tik tuo metu suaktyvėja masinės literatūros leidyba ir tai taip pat prisideda prie naujojo romano atsiradimo.Naujos literatūros krypties atstovai pasisako prieš istorijų pasakojimą romane. Jie, pasak Prano Bieliausko, protestuoja prieš tokius tradicinius romano elementus kaip fabula, charakteris ir dialogas.Naujojo romano šalininkai, sekdami tokių rašytojų kaip F. Kafka, M. Prustas ir Dž. Džoisas, pėdomis, gilinasi į žmogaus sąmonę ir pasąmonę, fiksuoja jo psichikos reiškinius. Vienas iš naujojo romanoatstovų Mišelis Biutoras savo kūriniuose kreipia dėmesį į smulkiausias detales ir aprašo, kokias vidines žmogaus reakcijas jos sukelia.