Jono Biliūno „Ubagas“ interpretacija

Jonas biliūnas – XIX amžiaus pabaigos kūrėjas, lietuvių lyrinės psichologinės novelės pradininkas, realizmo atstovas. J. Biliūnui būdinga lyrinis pasakojimo būdas, kai gilinamasi į veikėjų vidinę būseną ir išgyvenimus. Kūriniuose nagrinėjamos aktualios ir skaudžios temos – nelaimingas, nuskriaustas žmogus, sąžinės graužatis, likimo smūgiai, užuojauta vargstančiam.Didelis dėmesys skiriamas išskirtinėms žmogaus situacijoms – kaltei, išdavystei, skriaudai. Būtent kaltė ir nuoskriauda atsispindi pateiktame apsakyme „Ubagas“. Šio apsakymo tema – neteisybė, skriauda. Sūnus negailestingai išvaro savo tėvą iš namų. Iškeliama vaikų kietaširdiškumo, atsakomybės, pareigos tema.Apsakymo pavadinimas tarsi nusako, kad bus kalbama apie neturtingą, elgetaujantį žmogų, bet iš to mes negalime pasakyti, kad tikrasis „ubagas“, tai Petro Sabaliūno sūnus – dvasios „ubagas“.Kūrinyje minimi du pagrindiniai veikėjai: jaunas, pasiligojęs iš užsienio grįžęs vyras, ir senas, elgetaujantis, savo paties sūnaus išvarytas ir savo namų „ubagas“.