Grafinės medžiagos pateikimo principai. Vektorinė ir rastrinė grafika

Tikslai

• Apžvelgti vektorinės ir rastrinės grafikos sampratą, ypatybes ir paskirtį;

• Supažindinti su kompiuterinių vaizdų pateikimo populiariausiais formatais ir galimybėmis;

• Aptarti piešimo ir grafikos programas.

Kompiuterinė grafika – informatikos dalis, nagrinėjanti vaizdų kūrimo ir analizės metodus ir priemones programinės-aparatinės skaitmeninės įrangos pagalba. Pagal vizualizavimo ir grafinių duomenų aprašymo būdą skiriamos vektorinės ir rastrinės kompiuterinės grafikos rūšys.

Vektorinė grafika – tai atskirų objektų vaizdavimas atkarpomis nurodant jų kryptį ir ilgį (vektoriais). Taip dažniausiai vaizduojamos geometrinės figūros, pavyzdžiui, linijos, daugiakampiai, ovalai.

Vektorinės grafikos objektai nepriklauso nuo skiriamosios gebos.

Išsaugomas ne visas piešinys, o tam tikri kontūrai ir matematinės formulės (taisyklės), pagal kurias programa atkuria vaizdą.

Rastrinė (taškinė) grafika – tai skaitmeninių iliustracijų saugojimo būdas, kai paveikslai sudaryti iš mažų elementų, vadinamų taškais (angl. pixel) masyvo. Kiekvienas taškas vaizduojamas vienu ar keliais bitais.

Rastrinius vaizdus aprašo parametrai: skiriamoji geba, spalvinis gylis, dydis, taško (pikselio) forma, spalvinis modelis.