Programinės įrangos ir duomenų teisinė apsauga. Informacijos saugyklos. Virusai

Kiekvieno visuomenės nario intelektinis darbas turi būti įvertintas ir apsaugotas kaip ir bet kuri kita veikla. Rašytojų, dailininkų, kompozitorių kūrybinės teises gina autorių teisių įstatymus.
Autorių teisės apima įvairiausių rūšių kūrinius: knygas, spektaklius, šokius, muzika, garso įrašus, paveikslus, fotografijas, skulptūrą, architektūrą, kino filmus, kompiuterių programas, duomenų bazes ir kt.
Kompiuterių programų ir duomenų bazių teisinė peržiūra Lietuvoje pradėta 1922 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą „Dėl kompiuterių programų ir duomenų bazių teisinės apsaugos“. 1996 m. buvo priimtas „Kompiuterių programų ir duomenų bazinių teisinės apsaugos įstatymas“. Kadangi kompiuterių programos pagal Berno konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos suteikiama tokia pat teisinė apsauga kaip ir literatūros kūriniams, o duomenų bazėms – kaip kūrinių rinkiniams, nuo 1999 m. kompiuterių programų bei duomenų bazių teisines bei jų naudojimą reglamentuoja „Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas“. Naujausia šio įstatymo redakcija priimta 2003 m. kovo 5 d.
Autorių teisių įstatymas taikomas:
1) autoriams ir subjektams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvoje fiziniai bei juridiniai asmenys;
2) autoriams, nepaisant jų pilietybės ir gyvenamosios vietos.

Lietuvos Respublikos autorių teisių apsauga taikoma bet kuri programavimo kalba ar kokio pavidalo kompiuterių programoms ir duomenų bazėms, įskaitant pirminį tekstą ir objektinį kodą, taip pat statinėms bei interaktyviosioms interneto svetainėms.
Kompiuterių programa saugoma, jeigu ji yra originali. Nustatant kompiuterių programų originalumą, netaikomi jokie kokybės ar meninės vertės kriterijai.
Autorius gali informuoti visuomenę apie savo teises naudodamas autorių teisių apsaugos ženklą, kurį sudaro trys elementai: © arba ( C ) ženklas, autoriaus vardas ir kūrinio pirmojo išleidimo metai.
Kūrinio autorius turi turtines ir neturtines teises. Turtines teises leidžia leidžia atlikti su kūriniu šiuos veiksmus: atgaminti, išleisti, išversti, perdirbti, platinti, viešai rodyti ar atlikti, transliuoti, retransliuoti, skelbti (įskaitant ir publikavimą internete).
Kūrinio autorius visada turi šias turtine teises:
1) teise reikalauti pripažinti kūrinio autorystę, aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų kūrinio egzempliorių (autorystės teisė);
2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdų naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodamas autoriaus slapyvardis (teise į autoriaus vardą);
3) teisę prieštarauti del kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pateikimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus teises garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamumą).
Autoriaus turtinės teisės galioja visą gyvenimą ir dar 70 metų po autoriaus mirties. Autoriaus asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai ir neperduodamos kitiems asmenims.