Prieraišumo teorija

 Prieraišumo teorija kartais vadinama emocijų reguliavimo teorija, nes ji ne tik nagrinėja, kaip vaikas išmoksta atpažinti ir įvardinti savo emocijas, bet ir aiškina, kaip jos išmokstamos reguliuoti. Mama, pastebėdama vaiko emocijas ir jas vaikui atskleisdama, parodo, kad jis turi teisę būti nuliūdęs ir net piktas. Tačiau kartais atsitinka, kad supykę ar pavargę tėvai tiesiog nutildo vaiką: „Kiek gali zirsti? Nutilk. Juk matai, kad aš nieko negaliu pakeisti...“ taip nutildytas vaikas priverčiamas pajusti, kad jis neturi teisės pykti ir toks nepriimtinas, ir tada jis gali dar labiau pradėti verkti ar net imti laužyti daiktus. Vaikai nebesitiki, kad mama jį supras ir priims. Tokiems vaikams tiek savas, tiek kitų vidinis pasaulis tampa bauginantis ir nesuprantamas. Taigi nesaugiai prisirišusiems vaikams sunku numatyti perspektyvą, suprasti kitų žmonių tikslus ir suvokti, kad jie gali skirtis nuo jų tikslų, jie tikisi blogiausio, kad aplinkiniai bus priešiški ir nedraugiški. Tai tampa didele kliūtimi užmezgant ir palaikant santykius.