Geriatrinės slaugos praktika

Praktiką atlikau Kauno klinikinės ligoninės Geriatrijos skyriuje. Skyriuje dirbantis personalas labai šiltai ir maloniai  mus priėmė. Smagu buvo bendradarbiauti su slaugytojomis, gydytojais, rezidentais, kineziterapeutais, slaugutėmis ir kitu personalu atliekant praktiką. Iš jų išmokau tikrai labai daug dalykų. Jeigu iškildavo kokių nors problemų praktikos metu visada man padėdavo.

Pacientą savo darbui pasirinkti nebuvo sunku. Dėmesį atkreipė miela močiutė. Iš pradžių kalbinant pacientę buvo sunku, nes apie savo problemą ji kalbėjo labai nenoriai, tačiau po truputėlį ėmė ir atsivėrė. Su savo klausimais pacientės per daug tądien nevarginau, kadangi matėsi, jog ji išsękusi, linkusi daugiau ilsėtis, todėl stengiausi situaciją stebėti iš šalies ir ją vertinti. Sekančią dieną pabendravome daugiau. Bekalbant pacientė vis mintimis nuklysdavo į praeitį. Susigraudindavo, pasakojimų metu atsiminus jau išėjusius artimuosius, esamus santykius šeimoje. O kartais paklausta, atsakydavo tik po tylos pertraukėlės. Tačiau aš jos nepertraukinėjau ir leisdavau išsipasakoti. Pacientę retai kada aplankydavo sūnus, o tai jai buvo skaudžiausia. Kasdien atnešdavau pacientei maistą. Ragindavau, kad ir nedaug, bet iš lėto, neskubant, kad ir truputį pavalgyti. Pacientė visad nusišypsodavo, kai ją pagirdavau pavalgius.

Buvo labai įdomu ir  naudinga sudarinėti pacientės slaugos planą. Vykdant jį labai įdomu stebėti rezultatus ir matyti, kaip vyksta progresas. Net malonu akiai būna matyti labiau savimi pasitikinčią pacientę ir žinoti, kad ir tu galėjai prisidėti prie jos gerovės. Smagu buvo matyti pasikeitusį pacientės svorį  prieš jai išvykstant iš ligoninės į slaugos namus. Džiaugiausi, jog ji atrodė sutvirtėjusi, žvalesnė. Matydama tokius pokyčius per išties trumpą laikotarpį viliuosi, jog ši pacientė ir toliau taip šauniai tvarkysis, o problema tik mažės ir daugiau neteks sugrįžti į ligoninę.