Profesinio perdegimo sindromo raiška skubios pagalbos slaugos specialistų klinikinėje praktikoje

Problemos aktualumas. Visuotinai pripažįstama, kad perdegimo sindromas yra vienas iš didžiausių iššūkių šiuolaikinėje profesionalioje darbo aplinkoje (Bančinina, 2014). Šio sindromo aktualumą šiomis dienomis grindžia Europoje atlikti  išsamus tyrimai apie darbe patiriamą stresą ir profesinį perdegimo sindromą. Tyrimo metu įrodyta, kad 28 proc. darbuotojų darbo vietoje patiria stresą, o 23 proc. dirbančiųjų jau yra patyrę profesinį perdegimo sindromą (Kavaliauskienė ir kt., 2014).  Tačiau Lietuvoje vis dar nėra skiriamas pakankamas dėmesys profesinio perdegimo sindromo problemai, nors praktine prasme - tai labai svarbu įmonių vadovams, besirūpinantiems darbuotojų darbo sąlygomis, motyvavimu, darbo kokybe ir kt. (Gruodytė, Navickienė, 2013). Taip yra tikriausiai todėl, kad profesinio perdegimo sindromas pradėtas tirti vos prieš kelis dešimtmečius. Tik tuomet buvo pradėta domėtis profesiniame darbe patiriamu streso, įtampos, per didelio darbo krūvio ir atsakomybės, nesutarimų su kolegomis, nuovargio, išsekimo ir kitais panašiais reiškiniais, kurie įvardyti kaip profesinio perdegimo sindromo reiškiniai (Kavaliauskienė ir kt., 2014). Šį sindromą galima būtų apibūdinti kaip sudėtingą procesą, kuris susideda iš trijų sudedamųjų dalių: emocinio išsekimo, depersonalizacijos, sumažėjusio veiksmingumo (Mikalauskas ir kt., 2016).

Atsižvelgiant į sveikatos priežiūros specialistus jau įrodyta, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, remiantis jų darbo charakteristika, yra labiausiai iš visų medicinos darbuotojų veikiami didesnio fizinio ir protinio spaudimo, kurį sukelia anot, Jurgaitienės (2012), pagrindiniai streso šaltiniai tokie, kaip nuolatinis susidūrimas su ligomis, skausmu ir mirtimi, atsakomybė už žmonių sveikatą ir gyvybę, dideli krūviai ir personalo trūkumas. Maža to, stresą kelia ir neužtikrintumas dėl diagnozės bei gydymo, baimė būti nubaustam už padarytą klaidą. Kai kurie autoriai mano, kad individualios asmeninės savybės taip pat gali turėti įtakos aukštam distreso simptomų lygiui tarp greitosios medicinos personalo. Užsitęsęs stresas ne tik paveikia slaugytojų gyvenimo kokybę, bet taip pat pablogina skubios slaugos priežiūros kokybę ir sumažina produktyvumą (Kudžimaitytė, 2016).

Dažnas slaugytojų susidūrimas su neigiamomis emocijomis bei nuolatiniu stresu sukelia skausmingas pasekmes. Profesinio „perdegimo“ pasekmės pasireiškia įvairiai: žmogus jaučia emocinį išsekimą, tampa labiau linkęs prižiūrėti ir kontroliuoti, o ne padėti, linkęs ieškoti savo nesėkmių kaltininkų. Bendravimas su pacientais, klientais, bendradarbiais tampa stereotipiškesnis, sumažėja humaniškumas, pozityvumas santykiuose su jais (Gerasimčik-Pulko, 2011). Tokiai būsenai užsitęsus, atsiranda patologiniai pokyčiai organizme, kurie pasireiškia tokiais simptomais, kaip galvos skausmas, nemiga, socialinė atskirtis bei depresija (Khamisa et al., 2015). Kaip teigia, Phiri su bendraautoriais (2014) neretai tokia būsena paskatina slaugytojus imtis kraštutinumų, tokių kaip rūkymas, alkoholio vartojimas bei nesveika mityba.

Taigi skubios pagalbos slaugos specialistai nuolatos besirūpindami kitų sveikata dažnai pamiršta ir savąją, tačiau pritaikius tam tikrus profesinio perdegimo valdymo būdus galima ne tik sumažinti, bet ir visai išvengti neigiamų pasekmių slaugytojų sveikatai.

Probleminiai tyrimo klausimai: Kaip dažnai ir dėl kokių priežasčių pasireiškia perdegimo sindromas skubios pagalbos slaugos specialistų darbe? Kokios yra sąsajos tarp profesinio perdegimo sindromo ir elgesio, fizinės bei psichologinės savijautos? Kokie yra profesinio perdegimo įveikos būdai ?

Tyrimo objektas – Profesinio perdegimo sindromo raiška skubios pagalbos slaugos specialistų klinikinėje praktikoje.

Tyrimo tikslas – Išanalizuoti profesinio perdegimo sindromo raišką skubios pagalbos slaugos specialistų klinikinėje praktikoje.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslo informacijos šaltinius apie sveikatos priežiūros specialistų profesinio perdegimo sindromo sampratą, jį sukeliančius veiksnius, poveikį sveikatai ir  pateikti skubios pagalbos slaugos specialistų darbo organizavimo ypatumus.
2. Nustatyti skubios pagalbos slaugos specialistų patiriamo perdegimo sindromo darbe pasireiškimo dažnį ir priežastis.
3. Išanalizuoti tiriamųjų elgesio, fizinės ir psichologinės savijautos pokyčių sąsajas su profesinio perdegimo sindromu.
4. Išanalizuoti tiriamųjų profesinio perdegimo įveikos būdus.

Tyrimo metodai:

1. Mokslo informacijos šaltinio analizė taikant abstrakcijos, apibendrinimo ir analizės teorinius metodus.
2. Kiekybinis tyrimas: anoniminė uždara anketinė apklausa.
3. Duomenų statistinė analizė.
4. Lyginamoji duomenų analizė.