Praktikos ataskaita VĮ Klaipėdos uosto direkcijoje

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (VĮ KVJUD) išsiskiria savo unikalumu. Tai organizacija, kuri skiriasi nuo daugelio šalies įmonių bei organizacijų. Jei Lietuvoje nebūtų uosto, nebūtų ir šios įmonės. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra pagrindinis šalies transporto mazgas ir Lietuvos valstybės vartai į pasaulį. Dar iki nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Klaipėdoje veikė du atskiri uostai, t.y. prekybos ir žvejybos. Uosto teritorijoje dirbo apie 20 skirtingoms žinyboms priklausančių įmonių ir organizacijų.

Toliau pateikta keletas įdomių istorinių faktų, kurie nulėmė organizacijos susiformavimą. Organizacijos įkūrimo data reikėtų laikyti 1991 metus. Šiais metais vyriausybės nutarimu buvo įkurta VĮ KVJUD. Neilgai trukus, jau 1992 metais Klaipėdos uostui suteiktas valstybinio jūrų uosto statusas. Šis statusas organizacijai suteikia saugumą, visišką konkurencijos nebuvimą ir itin didelę atsakomybę. Praėjus 4 metams, nuo to kai Klaipėdos uostui suteiktas valstybinio jūrų uosto statusas, 1996 metais buvo priimtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas. Jame buvo nustatyta, kad Klaipėdos uosto žemė, akvatorija, krantinės, hidrotechniniai įrenginiai, navigacijos keliai, kanalai ir įrenginiai bei kiti infrastruktūros objektai – priklauso valstybei ir negali būti privatizuojami. Taigi, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jau gyvuoja 19 metų.

Visi šie valstybės objektai patikėti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Jai pavesta valdyti ir užtikrinti valstybinių objektų veiklą. Tai strategiškai svarbūs objektai, todėl jų priskyrimas tam tikrai organizacijai, t.y. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, suteikė išskirtines teises ir pareigas. Jei lygintume VĮ KVJUD su bet kokia komercine įmone, tai akivaizdžiai būtų galima išskirti keleta skirtumų. Komercinės įmonės rūpinasi savo egzistavimu, siekia rinkoje gauti kuo didesnį pelną visomis įmanomomis priemonėmis, teikia paslaugas ar gamina kokį nors produktą. Tuo tarpu VĮ Klaipėdos valstybinio uosto direkcija praktiškai neteikia paslaugų, negamina produktų, bet rūpinasi valstybiniu turtu, objektais, užtikrina kad uostas veiktų efektyviausiai, taip siekiama bendros gerovės uostui, kraštui, visai valstybei, o ne vien tik organizacijai. VĮ KVJUD – tarsi tarpinė grandis tarp vyriausybės ir komercinių įmonių. Taigi, uosto direkcija yra iš valstybės turto įsteigta įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įsikūrusi Klaipėdoje, adresu, J. Janonio g. 24. Pagrindiniai VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rekvizitai – pašto kodas LT-92251 Klaipėda, tel. (8 46) 499 799, faks. (8 46) 499 777, įmonės kodas 240329870, bendro elektronio pašto nėra, nes kiekvienas skyrius ir darbuotojas turi savo atskirus el. paštus, todėl nurodau to skyriaus el. paštą, kuriame atlikau praktiką - marketing@port.lt.

Kaip ir kiekviena organizacija, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, turi suformavusi tam tikrus tikslus, nes tikslai padeda siekti užsibrėžto tikslo nenukrypstant į šalį.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tikslas – teikti viešąsias paslaugas eksplotuojant Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir valdant uoste esančius valstybės nuosavybės objektus, atlikti Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme uosto direkcijai numatytas funkcijas ir vykdyti kitą veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veiklos kryptys ir tikslai atsispindi chemoje, kuri pateikta 1 priede.

Pagrindinės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos funkcijos:

1) koordinuoti uosto žemės naudotojų vykdomą uosto teritorijos apsaugą, užtikrinti saugią laivybą uoste;

2) užtikrinti uosto kapitono veiklą;

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prižiūrėti bei tvarkyti uosto rezervines teritorijas;

4) efektyviai naudoti ir valdyti patikėjimo teise perduotą valstybės turtą;

5) nuomoti uosto žemę, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perduoti ją laikinai neatlygintinai naudotis;

6) rinkti uosto rinkliavas;

7) organizuoti uosto akvatorijoje laivų ir žmonių gelbėjimo darbus;

8) rengti uosto strategijos projektus, uosto ir uosto rezervinių teritorijų detaliuosius planus, organizuoti jų įgyvendinimą, mokslinio tyrimo darbus, reklamuoti uostą;

9) nagrinėti uoste esančių statinių rekonstrukcijos, naujų objektų statybos projektus, juos derinti, nustatyti ir tvirtinti privalomas technines sąlygas;

10) įgyvendinti uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones bei organizuoti taršos padarinių likvidavimą;

11) statyti, naudoti ir plėtoti uosto infrastruktūrą;

12) palaikyti projektinius gylius uosto akvatorijoje ir prie krantinių, pirsų;

13) organizuoti ir vykdyti uosto aplinkos apsaugą;

14) suderinus su savivaldybės institucijomis, atlikti uosto rezervinėse teritorijose parengiamuosius infrastruktūros plėtros darbus;

15) užtikrinti priežiūrą neišnuomotose uosto žemės (teritorijos) dalyse;

16) organizuoti socialinį-buitinį jūrininkų aptarnavimą;

17) kitos.

Klaipėdos uosto direkcija turi strateginius planus, kurie metai iš metų šiek tiek keičiasi, atsiranda nauji. Uosto direkcija dalyvauja įvairiuose projektuose, taip pat planuoja tam tikras investicijas į uostą. Siekiant pritraukti naujų investicijų į Klaipėdos uostą, užmezgamas bendradarbiavimas su užsienio uostais, kompanijomis. Investicijos, kurios buvo skirtos Klaipėdos uostui ir jo infrastruktūrai per paskutinius 5 metus, pateiktos 1 lentelėje.