Plaukiojimo praktikos ataskaita

Lietuvos laivyno reikšmė Respublikos ekonomikai buvo ir yra labai svarbi.Klaipėda, tai vienintelis Lietuvos uostas kasmet atnešantis į Lietuvos Respublikos biudžetą didžiules pajamas. Uoste yra išsivystę keleta terminalų, kurie perkrauna nemažą kiekį įvairių krovinių, pradedant skystais ir baigiant biriaisiais. Labiausiai išsivystė KLASKO, SMELTE ir KLAIPĖDOS NAFTOS terminalas. Uosto darbas taip pat suteikia nemažą darbo vietų žmonėms, gyvenantiems Lietuvoje. Klaipėdos uoste yra ir laivų remonto terminalai, kuriais naudojasi daugelis Vakarų Europos šalių laivynai, tai VAKARŲ LAIVŲ GAMYKLA, BALTYJOS LAIVŲ STATYKLA, LAIVYTĖS LAIVŲ STATYKLA IR REMONTAS. Civilinio remonto reikalais užsiima Klaipėdos Uosto valdymo struktūros, t.y Uosto direkcija ir Uosto kontrolė. Už uosto direkcijos darbą atsako uosto kapitonas.
Klaipėdoje yra dvi įstaigos, ruošiančios jūrinius specialistus, tai Klaipėdos Universitetas Jūreivystės Institutas ir Klaipėdos Jūreivystės Kolegija. Kasmet pro šių įstaigų duris išeina vis daugiau naujai paruoštų jūrinių specialistų (laivavedžių ir mechanikų).
Jūriniai laipsniai yra skirstomi:
Laivavedžiai:
• Denio kadetas
• Jūreivis- OS
• Kvalifikuotas jūreivis – AB
• Vyriausias jūreivis
• Bocmanas
• Trečias kapitono padėjėjas
• Antras kapitono padėjėjas
• Vyriausias kapitono padėjėjas
• Kapitonas

Mechanikai:
• Mašinos kadetas
• Motoristas
• Trečias mechaniko padėjėjas
• Antras mechaniko padėjėjas
• Vyriausias mechanikas.

Dirbant kranto įstaigose jūrinio laipsnio turėjimas reikalaujamas, dirbant uosto valdymo kontrolės centre. Dirbant superintendantu Lietuvos laivyne, arba privačiose firmose, uosto kontrolėje, taipogi būnant registro atstovu, jūrinis laipsnis yra privalomas.
Kad išvengti nelaimingų atsitikimų laive visą laiką turi būti palaikoma drausmė, visi įgulos nariai turi labai gerai žinoti savo atliekamas pareigas ir atlikti jas su didele atsakomybe, t.y. stropiai ir kultūringai atlikti savo darbą.