Miulerio - Lajerio iliuzijos tikrinimas

Optinių apgaulių priežastis stengiamasi suprasti dar nuo XVIII amžiaus antrosios pusės. Nuo pirmo iliuzijas nagrinėjančio J. Oppelio straipsnio, kuris buvo paskelbtas 1855 metais, iki šių dienų yra paminėta keletas šimtų konfigūracijų, kurios sukelia suvokimo iliuzijas (Furst, 1998).

Optinė apgaulė dar kitaip vadinama iliuzija – „tai klaidingas, apgaulingas arba netikslus realiai egzistuojančių objektų, dirgiklių suvokimas, kitaip tariant – suvokimo klaida“.

Visose konfigūracijose išlieka trys bendri dalykai:

1. Apgauna ne vaizdas, o suvokimas, tačiau nors ir žinoma, kad tai apgaulė, iliuzija vis tiek išlieka.
2. Apgaulė vyksta ne dėl tinklainėje vykstančių procesų, o kai vaizdinis dirgiklis apdorojamas šoniniame smegenų gumbure.
3. Akių judesiai neturi įtakos apgaulei atsirasti. (Kaffemanas, 1998)

Žmogus dažnai daro suvokimo klaidų (Psichologija studentui, 2000), t.y., kai žmogaus suvokimas yra klaidingas, neatitinkantis tikrovės. Kadangi rega yra vienas reikšmingiausių pojūčių lyginant su kitais jutimais (pvz.: kai tarp regos ir kitų jutimų kyla prieštaravimas, paprastai laimi rega) (Myers, 2000), yra labai svarbu suvokti regos iliuzijos veiką. Vienas plačiai žinomas ir tiriamas regimojo suvokimo galvosūkis – Miulerio–Lajerio iliuzija, pagrįsta suvokiamo dydžio ir suvokiamo nuotolio sąveika.