Turizmo poveikis Lietuvos ekonomikai

Pastaruosius 50 metų turizmo industrija vystosi labai sparčiai. Kiekvienas metais vis daugiau ir daugiau žmonių keliauja, tuo įpareigodami turizmo industrijos dalyvius kurti naujas paslaugas, darbo vietas, gerinti infrastruktūra, teikiamų paslaugų kokybę. Dėl šių priežasčių, turizmo sektorius generuoja vis daugiau pajamų, bei įneša didesnį indelį į šalies ekonomiką, prisidėdamas prie BVP kūrimo.
Turizmo sektorius net tik apima didelę paslaugų bei profesijų įvairovę, bet taip pat yra susijęs su begale kitų ekonominės veiklos sričių. Jis turi įtakos transporto, statybos, mažmeninės prekybos ir daugeliui kitų sektorių, gaminančių produktus poilsiui arba teikiančių paslaugas, susijusias su poilsinėmis ir verslo kelionėmis.
Turizmo ekonomika įgauna vis didesnę reikšmę šalies ekonomikoje, nes valstybės vis daugiau lėšų skiria turizmo plėtrai – infrastruktūros modernizavimui, naujų paslaugų kūrimui, komunikacijai su kitomis šalimis, bandydamos pritraukti kuo daugiau turistų iš kitų šalių. Taip tikimasi gauti daugiau pajamų iš turizmo sektoriaus, nei jam yra skirta lėšų.
Tema aktuali tuo, kad kiekvienas mūsų mėgsta ilsėtis. Nemaža dalis Lietuvos gyventojų savo poilsį įsivaizduoja keliaudami po įvairias šalis bei susipažindami su tų šalių kultūra. Tačiau mūsų norus labai įtakoja ekonominis faktorius – mūsų „kišenės“ dydis. Juk, kad ir kaip benorėsime kur nors nuvažiuoti - be pinigų tai didelis iššūkis. Keliaujant į svečią šalį, svarbu nepamiršti gerbti tos šalies bei tenai esančio palikimo. Nesielgti taip kaip nenorėtum, kad tavo šalyje taip būtų elgiamasi ir sudaryti teigiamą įspūdį apie savą kultūrą. Taip svečios šalies gyventojai bus suvilioti aplankyti mūsų tėvynę. Ir čia atsiranda svarbiausias šios temos faktorius – turizmo ekonomika, kuri gali būti tiek teigiama, tiek atnešti žalos. Teigiama ji, tuo kad atvykstamasis turizmas šaliai teikia didelę nauda, nes ji gauna pajamų iš turistinių objektų. Tačiau šalia atsiranda ir išvykstamojo turizmo žala – juk pinigai tada yra išvežami iš šalies. Būtent, todėl temos svarba ir atsiskleidžia suvokime, kad atvykstamasis turizmas yra savos šalies „varikliukas“, kuri reikia puoselėti ir stengtis pritraukti, kuo daugiau svečių. Tai galimybė gerinti aplinką, įrengti parkus, sutvarkyti kelius, pagyvinti ekonomiką, mažinti bedarbystę, išsaugoti ir stiprinti miesto kultūrinį identitetą.
Analizuojama tema rašė tokie žymūs pasaulio mokslininkai, kaip : William S. Reece, John R. Walker, Josielyn T.Walker. Lietuvoje šiai temai savo darbus skyrė : Irena Svetikienė. Nežiūrint į tai, tokie šios temos klausimai kaip : ekonomika ir jos poveikis visuomenei diskutuojami iki šiol. Tai rodo temos aktualumą, tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu.
Darbo tikslas : išanalizuoti turizmo ekonomikos poveikį Lietuvos Respublikai ir įvertinti turizmo ekonomikos tendencijas Lietuvoje 2000 – 2010m.


Darbo uždaviniai:
1. Atskleisti turizmo sampratą, turizmo tipus ir jų charakteristiką
2. Aptarti turizmo ekonomiką įtakojančius veiksnius bei turizmo industrijos įtaką Lietuvos Respublikos ekonomikai
3. Apibūdinti turizmo verslo tendencijas Lietuvoje 2000-2010m.
Darbo struktūra: darbas susideda iš trijų dalių. Pirmoje dalyje atskleidžiama turizmo ekonomikos samprata, kuri grindžiama Lietuvos ir užsienio valstybių mokslininkų pagrįstais kriterijais. Perteikiami turizmo tipai ir aiškinama jų charakteristika, remiantis įvairaus tipo literatūra bei straipsniai. Ir aiškinamasi kaip kuriama yra turizmo vertė. Antroje dalyje aprašomi turizmo ekonomiką įtakojantys veiksniai bei jų svarba. Taip pat nagrinėjama turizmo industrijos įtaka Lietuvos Respublikos ekonomikai. Trečioje dalyje apžvelgiamos turizmo verslo tendencijos Lietuvoje.
Darbo praktinė reikšmė: nustatytos problemos gali būti panaudotos gerinant kuriamą Lietuvos kaip turizmo traukos centro įvaizdžio kūrimą bei rekreacinių išteklių gerinimą Lietuvoje ir jų pritaikymą turizmui.
Tyrimo metodai: istorinis, loginis, aprašomasis, statistinis, grafinis.