Ekonominis turizmo poveikis šaliai: Lietuvos atvejis

Pastaruosius 50-imt metų turizmo industrija vystosi labai sparčiai ir tampa svarbiu ūkio ekonomikos sektoriumi šalyje, nes ši ūkio šaka yra svarbus darbo vietų ir pajamų kūrimo šaltinis. Turizmo sektorius generuoja vis daugiau pajamų, bei įneša didesnį indelį į šalies ekonomiką, prisidėdamas prie bendro vidaus produkto (toliau BVP) kūrimo. Turizmo ekonominis poveikis yra svarbus aspektas šalies ekonominės plėtros srityje, ekonominio augimo skatinimui bei priimant svarbius valdymo sprendimus. Ištirti ekonomikos poveikį naudojamos įvairios analizės, analizuojami įvairūs rodikliai, renkami statistiniai duomenys. Siekiant išnagrinėti turizmo poveikio šalies ekonomikai formas ir įvertinti jų teigiamas ir galimas neigiamas pasekmes, būtina žinoti turizmo mastą ir išlaidas bei nustatyti jų teikiamą naudą šalies ekonomikai.
Turizmui generuojant vis daugiau pajamų ir įnešant vis didesnį indėlį į ekonomiką, šalims ypač aktualu žinoti turizmo daromų poveikių įtaką savo šalies ekonomikai, išmatuoti turizmo daromą poveikį bei imtis reikiamų priemonių teigiamo poveikio skatinimui.
Darbo problema : nepakankamai investuojama į turizmo veiklą ir regioninę plėtrą.
Darbo objektas : ekonominis turizmo poveikis šaliai.
Darbo tikslas : Išanalizuoti turizmo ekonominio poveikio rodiklius, jo mastą, jam naudojamas analizes bei ištirti turizmo agentūrų veiklos poveikio dydį Lietuvai.
Darbo uždaviniai:
1. Atskleisti turizmo kaip ekonominio veiksnio sampratą nustatant turizmo ekonominio poveikio rodiklius, ekonominio poveikio rūšis bei analizes
2. Nustatyti turizmo sektoriaus pridėtinės vertės apskaičiavimo būdus bei įvertinti turizmo ekonominio poveikio naudą Lietuvai
3. Išanalizuoti Lietuvos ir Latvijos šalių ekonominio poveikio statistinius duomenis, juos palyginti ir nustatyti skirtumus bei pasiūlyti problemų sprendimo būdus
4. Ištirti ekonominių poveikių svarbą turizmo įmonių atžvilgiu bei įvertinti jų indėlį šalies ekonomikai.
5. Ištirti pagrindinius ekonominius rodiklius kelionių organizatorių atžvilgiu bei nustatyti daromą poveikį Lietuvos ekonomikai

Darbo struktūra: darbas susideda iš keturių dalių. Pirmoje dalyje atskleidžiama turizmo kaip ekonominio veiksnio samprata bei ekonominiai rodikliai, jų skaičiavimo metodai bei svarba, kuri grindžiama Lietuvos ir užsienio valstybių mokslininkų pagrįstais kriterijais. Antroje dalyje aprašomi bei palyginami Lietuvos ir Latvijos turizmo ekonomikos statistiniai duomenys. Trečiojoje dalyje aptariama kiekybinio tyrimo metodologija bei patiekiami šio tyrimo rezultatai. Ketvirtojoje dalyje pateikiama kokybinio tyrimo metodologija bei rezultatai

Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; anketinė respondentų apklausa; statistinių duomenų analizė; duomenų pateikimas; duomenų analizė aprašomuoju ir loginiu metodu.
Sunkumai. Rašant darbą informacijos šaltinių buvo rasta nemažai, tačiau juose informacija pateikta nesistemingai ir didžioji dalis literatūros pateikta užsienio kalbomis.
Darbo praktinė reikšmė: nustatytos problemos sprendimo būdai gali būti panaudoti gerinant Lietuvos, kaip turizmo traukos centro, įvaizdžio kūrimą bei turizmo ekonominio įnašo į šalies ekonomiką didinimą.
Darbe remtasi: moksline literatūra, straipsniais, vadovėliais, internetinių tinklalapių informacija bei tyrimo medžiaga.