Ekstremalaus turizmo paslaugos Lietuvoje

Pagrindiniai motyvai, renkantys ekstremalų turizmą, yra jaudulio, pramogos ir adrenalino siekis. Tokiais atvejais didžioji dalis veiklos apima asmeninę riziką ir pavojus. Nors turizmo formoms priskiriamos kai kurios tos pačios aktyvios veiklos rūšys, aktyvaus turizmo veiklai nebūtinas tiesioginis sąlytis su laukine gamta; ją gali pakeisti dirbtinai suformuota aplinka, todėl ši veikla lengviau institucionalizuojama. Pagrindinė ekstremalaus turizmo paslaugos auditorija - paaugliai ir jaunimas. Ekstremalus turizmas, savo ruožtu dažniausiai neatsiejamas nuo laukinės gamtos ir jos teikiamų galimybių.

Temos aktualumas - sparčiai auganti šalies ekonomika, gausūs gamtiniai, kultūriniai, istoriniai ištekliai ir patogi geografinė padėtis sudaro palankias sąlygas turizmui vystytis. Tai viena perspektyviausių ir dinamiškiausių ekonomikos šakų pasaulyje (Damulienė A. 2003). Didėjant atvykstančiųjų turistų srautams turizmo verslas užima svarbią vietą šalies ekonomikoje, nes ši veikla yra svarbus darbo vietų ir pajamų kūrimo šaltinis. Taip pat nemažai Lietuvos gyventojų keliauja po savo šalį, bet jų nebetenkina tik pažintinis turizmas, jie nori patirti kažką naujo, ekstremalaus, nepatirto.

Temos problematika – Nedidelis ekstremalių turizmo paslaugų pasirinkimas bei didelė rizika sportuojant. Ekstremalus turizmas susijęs su sportiniu ir nuotykiniu turizmu, todėl konkrečiai neapibrėžiamas ir neišskiriamas.

Problema. Kursiniame darbe siektina atskleisti, kurias turizmo paslaugos galima priskirti ekstremaliam turizmui, jų teikimo galimybės.

Darbo objektas – ekstremalus turizmo paslaugos Lietuvoje.

Darbo tikslas. Apžvelgti ekstremalaus turizmo teorinius aspektus bei išanalizuoti ekstremalių paslaugų situaciją Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

1. 
   

   Apžvelgti ekstremalaus turizmo sampratą ir ypatybes;

   
   


2. 
   

   Pateikti ekstremalaus turizmo paslaugas;

   
   


3. 
   

   Atlikti interviu su 5 gidais ar ekskursijų vadovais apie ekstremalaus turizmo galimybes.

   
   

Darbo tyrimo metodas. Darbe bus remiamasi mokslinės literatūros analize ir 5 ekspertų (gidų ir kelionių vadovų ) apklausa. Buvo apklausti penki gidai ir kelionių vadovai, kurie apklausos metu apibūdino ekstremalų turizmą ir išsakė savo nuomonę apie ekstremalaus turizmo vystymą Lietuvoje. Apklausa buvo vykdoma interviu (pokalbio) būdu. Aplaustųjų išsakytos nuomonės ir pateikta informacija yra pagrįsta jų asmenine patirtimi ir tokiu būdu įgytomis žiniomis keliaujant ir pramogaujant.

Darbe nagrinėjama šių autorių pateikiama mokslinė literatūra: I.Svetikienės (2002), A.Skerstonienės (2002), S.Vaitekūno ir R. Povilausko (2011), LR Turizmo įstatymas.

Sampratos

Ekstremalus turizmas – tai turizmo forma, kurios esmė – kelionės į pavojingas vietoves arba pavojingų veiksmų atlikimas. Ekstremalus turizmas siejamas su ekstremaliu sportu, jis apima tam tikrą rizikos faktorių ir reikalauja specialaus dalyvio pasirengimo (Weaver B.D., 2006).

Nuotykinis turizmas – kai keliaujama, norint patirti nuotykių, fizines iškrovas, pajusti įtampą, išbandyti save. Šiai turizmo rūšiai priklauso kelionės į kalnus, į olas, srauniomis upėmis ir pan. Tai pati būdingiausia kaimo turizmo rūšis, nes daugelis nuotykių patiriama keliaujant ekstremaliomis gamtinėmis sąlygomis. Vienas iš pagrindinių reikalavimų– turistų fizinis pasiruošimas. (D. Bulotienė, A. Alekrinskis, A. Šimkus. 2012).

Jafar (2005), apibūdina sporto turizmą kaip „sportinės veiklos panaudojimą, kaip priemone turizmo skatinimui", kur veikla apima bėgimą, šuolius, ėjimą lenktyniavimą. (Jafar Jafari. 2005.)