Bankrotas. Įmonių bankrotų ir kurimosi dinamika Lietuvoje

Mažėjantys šalies ekonomikos augimo tempai, auganti infliacija, sutrikę atsiskaitymai ne vieną įmone gali priversti bankrutuoti. Kursinio darbo užduočiai pasirinkau nagrinėti temą, skirtą įmonių bankrotui, jo vystimosi dinamikai Lietuvoje bei pateiksiu duomenys apie naujai susikuriančias įmones mūsų šalyje.
Pirmoje darbo dalyje supažindinsiu su bankroto reikšme, priežastimis bei pasekmėmis, nes šis klausimas aktualus šiandiena. Įmonių bankrotai apibūdinami kaip makroekonominė problema, kaip neišvengiamas natūralus rinkos ekonomikos reiškinys.
Daugelio valstybių praktikoje tam pačiam reiškiniui apibūdinti vartojami abu terminai – ,,nemokumas“ (rus. Несостоятелность, angl. Insolvency, vok. Insolvenz, pranc. Faillite) ir ,,bankrotas“ (rus. Банкротство, angl. Bankruptcy, vok. Konkurs, pranc. Banqueroute).
Bankrotas laikomas nemokumo rūšimi. Tuo tarpu nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės nesugebėjimas atsiskaityti su kreditoriais per teisės aktuose nustatytą laiką. Taigi drąsiai galima teigti, jog bankroto teisinių santykių esmei atskleisti vartotini abu terminai – ,,bankrotas“ ir ,,nemokumas“, tačiau jokiu būdu jų netapatinant.
Siekdami užtikrinti sėkmingą įmonių veiklą, jų vadovai turi mokėti įvertinti savo verslo riziką ir priimti veiksmingus sprendimus grėsmėms išvengti arba joms įveikti. Finansinių duomenų naudojimas yra paprasčiausias būdas įmonės veiklos tęstinumui įvertinti. Turint patikimą finansinių ataskaitų informaciją, galima atlikti įmonės veiklos analizę, įvertinti finansinę jos būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus, numatyti ateities perspektyvas.
Sekančioje darbo dalyje bus nagrinėjamas įmonių bankroto procesas teismo ir ne teismo tvarka.
Trečioje darbo dalyje pateiksiu duomenys apie Lietuvos rinkoje kintanti įmonių bankrotų skaičių, taip pat išvardinsiu šalies ūkio sektoriuse, kuriuose dažnai aptinkami bankrotai bei kokios įmonės pagal teisinę formą dažniausiai su juo susiduria.