Ofšorinių įmonių įtaka Lietuvos ekonomikai

Prekyba per ofšorinius centrus pasaulio ekonomikoje pasiekė didžiulį mastą. Daugelyje
pasaulio valstybių vienas iš svarbiausių ekonominį saugumą užtikrinančių uždavinių – tai aiški
investuojamų į šalies ekonomiką lėšų kilmė. Nagrinėjant šį požiūrį, ofšorinės bendrovės yra sunkiai
prognozuojamos, nes tikrieji jų savininkai ir įkūrėjai yra kruopščiai slepiami, ir todėl nustatyti
tikrąją investuojamo kapitalo kilmę yra gana sunku. Šiuolaikiniame versle susidaro įvairiausių
situacijų, kai ofšorinės įmonės kūrimas yra tikslingas, o kartais net labai būtinas. Ofšorinės schemos
yra taikomos tiek didelių, tiek mažų įmonių valdyme. Ofšorinė įmonė suteikia jos savininkui naujų
galimybių ir pranašumų prieš konkurentus. Naudojant kontroliuojamą užsienio įmonę kaip
savarankišką tarptautinio verslo finansinių operacijų subjektą, galima perkelti mokesčių atsiradimo
vietą į tą valstybę, kuri liberaliau žiūri į verslo plėtrą ir neapkrauna smulkaus ar vidutinio verslo
įmonių įvairiausių mokesčių našta. Šiuo metu pasaulyje daugiau kaip 50 % finansinės rinkos
kapitalo yra kontroliuojama bankų, trestų ir investicinių kompanijų, registruotų lengvatinio
apmokestinimo zonose ir valstybėse. Kitaip dar vadinamose ofšorinėse jurisdikcijose. Per paskutinį
dešimtmetį kompanijų, kasmet steigiamų ofšorinėse jurisdikcijose, skaičius žymiai išaugo. Ypač
išaugo ofšorinių centrų veiklos apimtys ir vaidmuo pasaulyje, prasidėjus pertvarkos precesasms
Sovietų Sąjungoje. Daugiau kaip per devyniolika Lietuvos nepriklausomybės metų ofšorinių centrų
ar ofšorinių bendrovių veikla šalyje beveik nebuvo tvirta, tokia nėra ir dabar. Nedaug mokslinių
darbų šia tema atlikta ir užsienyje. Daugiausia informacijos galime rasti apie ofšorinių įmonių
veiklos specifiką, vaidmenį globalizacijos procese, naudojamas shemas, privalumus ir trūkumus.
Tuo tarpu ir Lietuvoje, ir kitose pasaulio valstybėse veikla per ofšorines bendroves yra gana aktuali.
Nagrinėjant Lietuvos poziciją tarptautinėje ekonomikoje ir rinkose, nustatyta, kad Lietuvos
verslininkai neretai susiduria su sunkumais pradėdami verslą Rytų rinkose, kur kai kurių Rytų
valstybių verslininkai linkę veiklą vykdyti per ofšorines bendroves. Ofšorinių centrų steigimo ir
veiklos sąlygoms bei masto didėjimui įtakos turi palankios veiklos sąlygos ne tik pačiuose
ofšoriniuose centruose pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Lietuvoje mokslinius darbus nagrinėjama tema
parašė V. Snieška, V. Gaidelys, K. Stungys ir kt., tačiau šie darbai nepateikia konkrečios ofšorinių
įmonių įtakos Lietuvos ekonomikai. Pateikiama paviršutiniška informacija apie praėjusio
dešimtmečio pradžios ofšorinių centrų veiklą Lietuvoje.
Problema. Verslo organizavimas per ofšorines bendroves daro neigiamą įtaką mokesčių
surinkimui Lietuvoje ir smukdo jos ekonomiką. Lietuvos teisės aktuose, reglamentuojančiuose
ofšorinių centrų veiklą, aiškiai matyti spragos, kuriomis naudojasi tiek Lietuvos, tiek užsienio
verslininkai, savo veiklą neretai organizuodami per ofšorines bendroves. Veikla per ofšorinius centrus suteikia galimybių verslininkams sumažinti Lietuvos valstybei mokamų mokesčių dydį.
Tačiau nuo 2004 metų ženkliai sumažėjo literatūros ir tyrimų apie ofšrinių įmonių veiklą Lietuvoje,
kas galėjo įtakoti tokius pokyčius?
Objektas – ofšorinių įmonių veikla.
Darbo tikslas - išsiaiškinus pagrindinius ofšorinių įmonių bruožus vyraujančius pasaulio
ekonomikoje, išanalizuoti ofšorinių įmonių įtaką Lietuvos ekonomikai.
Uždaviniai - iškeliami darbo tikslo įgyvendinimui:
1. Ištirti ofšorinių centrų istoriją ir vaidmenį pasaulio ekonomikoje. Labiausiai
atkreipti dėmesį į ofšorinių centrų sampratą, raidą, bruožus, vaidmenį globalizacijos
procese, įsteigimo ir plėtojimosi sąlygas, veiklą, įtaką valstybės ekonomikai ir
bendrovių pelnui bei tarptautinių organizacijų įtaką ofšoriniams centrams.
2. Išanalizuoti ofšorinių bendrovių apmokestinimo bruožus, neitėsėtų schemų
panaudojimą versle ir ofšorinių bendrovių panaudojimo galimybes neteisėtais
tikslais.
3. Ištirti ofšorinio verslo ypatybes Lietuvoje. Atkreipti dėmesį į pelno maksimizavimą
panaudojant ofšorines bendroves, importo ir eksporto operacijas, atliktas
naudojantis ofšoriniais centrais ir ofšorinių centrų investavimo galimybes
Lietuvoje.
4. Išanalizuoti ofšorinių centrų įtaką mokesčių surinkimui Lietuvoje. Taip pat
apžvelgti Lietuvos teisės aktus ir tarptautines sutartis reguliuojančias ofšorinį
verslą.
Tyrimo metodai – kursinis darbas parengtas naudojantis kiekybinio tyrimo metodais.
Kiekybiniai tyrimo metodai reiškinius matuoja skaičiais, pateikiama informacija apie ofšorinių
kompanijų sumokėtus mokesčius, atsiimtas valstybės lėšas, investicijas iš ofšorinių finansinių
centrų i Lietuvos ekonomiką bei atliktas Lietuvos importo, eksporto operacijas panaudojant
ofšorinius centrus.
Tai teorinio pobūdžio mokslinis, tiriamasis ekonomikos kursinis darbas. Pateikta įvairių
mokslininkų nuomonė tiriama tema, susistemintos ir įvertintos jų teorijos, aptarta tolimesnė
problemos kryptis ir metodika taikoma Lietuvoje. Darbe naudota mokslinė, statistinė, teisinė
literatūra ir elektroniniai duomenų šaltiniai. Didėjantis ofšorinių bendrovių populiarumas Lietuvoje
taip pat sąlygojo literatūros apie ofšorinį verslą lietuvių kalba atsiradimą. Tačiau didžioji dalis šių
darbų yra skirta daugiau praktiniam ofšorinių bendrovių naudojimui Lietuvoje ir jų reklamai nei
procesų, susijusių su ofšoriniais centrais ar ofšorinėmis bendrovėmis, tyrimui bei nagrinėjimui.
Remiantis literatūros analize, galime teigti, kad Lietuvoje beveik nėra atlikta ekonominių ofšorinių
centrų tyrimų ar ištirta įtaka ekonomikai, o Vakarų valstybių autoriai didesnį dėmesį skiria ofšorinių
centrų vaidmeniui globalizacijos procese bei juose veikiančiai mokesčių politikai. Rytų šalių
autoriai daugiau domisi ofšorinių centrų paplitimu posovietinėse šalyse bei jų daroma įtaka šių
valstybių ekonomikai. Tiek Rytų autorių darbuose, tiek Lietuvoje publikuojamoje literatūroje
ofšorinių centrų veiklos tema dominuoja komercinis, o ne mokslinis aspektas.