Emigracija ir jos įtaka Lietuvos darbo rinkai

Pastaruoju metu visuomenėje emigracija dažnai laikoma didžiausia nekarine grėsme Lietuvai – jos demografinei plėtrai, ūkio augimui ir kultūrinio savitumo išsaugojimui.

Kaip teigia Sipavičienė (2006), vienas šiuolaikinės visuomenės raidos bruožų yra nepaprastai išaugęs gyventojų migracinis mobilumas, ypač būdingas pokomunistinėms šalims, tarp jų ir Lietuvai. Kaip ir daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių, Lietuvoje vykstantys politiniai, socialiniai bei ekonominiai pokyčiai padarė esminį poveikį tarptautinės migracijos procesui. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, galima konstatuoti, kad iki 1990-ųjų stebėtą pastovų gyventojų prieaugį dėl migracijos iš buvusios SSRS (vidutiniškai 6 – 8 tūkst. žmonių per metus) pakeitė masinė emigracija, praėjusį dešimtmetį siekusi vidutiniškai 20 – 25 tūkst. žmonių kasmet.

Dėl įvairių priežasčių, tarp jų ir dėl migracijos politikos liberalizavimo, ne tik išaugo migracijos mastas ir pasikeitė geografija, bet keičiasi ir jos tipai. Šalia „tradicinės“ emigracijos/imigracijos vis labiau dominuoja trumpalaikė migracija (atliekanti iš esmės tik ekonominę funkciją, nenutraukiant socialinių saitų), nepilnos šeimos migracija (tėvai be vaikų, vienas iš sutuoktinių), plečiasi vadinamoji nereguliari migracija tiek į Lietuvą, tiek iš jos, pasireiškia ir kraštutinės tokios migracijos formos – prekyba žmonėmis, ypač moterimis.

Tokia intensyvi ir įvairialypė migracija daro labai didelę įtaką visoms Lietuvos gyvenimo sritims. Net vertinant tik kiekybinius šio proceso aspektus, emigracija turėjo nemažos įtakos Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimui, o netiesiogiai – ir kitiems demografiniams bei socialiniams ekonominiams procesams. Masinis darbo jėgos išvykimas sąlygoja, kad kai kuriuose šalies ūkio sektoriuose pradeda trūkti darbo jėgos ir tenka ieškoti alternatyvių apsirūpinimo darbo jėga variantų, tokių kaip darbuotojų importas iš kitų šalių. Vienas labiausiai nerimą keliančių dalykų – jau kuris laikas stebimas vadinamasis protų nutekėjimas, t. y. aukštos kvalifikacijos darbo jėgos praradimas ir dėl to mažėjantis šalies ekonominis/inovacinis/konkurencinis potencialas. Kai kurios migracijos formos (nelegali migracija, prekyba žmonėmis) turi net kriminalinį atspalvį ir gali būti įvardytos kaip grėsmė visuomenės saugumui, kaip terorizmo ir etninių konfliktų grėsmė. (Sipavičienė, 2006).

Darbo objektas – emigracija ir jos įtaka Lietuvos darbo rinkai.

Darbo tikslas – išanalizuoti emigracijos problemas ir apžvelgti jų įtaką Lietuvos darbo rinkos tendencijoms.

Tam, kad būtų pasiektas pagrindinis darbo tikslas, buvo numatyti tokie darbo uždaviniai:

Darbo uždaviniai:

1. atlikti teorinę migracijos priežastingumo analizę.

2. aptarti inovacinius migracijos tyrimo metodus.

3. atskleisti migracijos modelio ir tipų pokyčius.

4. įvertinti emigracijos pasekmes Lietuvai.

Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, statistinių duomenų analizė, palyginamoji analizė, loginė analizė.